Kažkoks keistas paradoksas sutvinksi galvoje, kuomet galvoji apie vyrus ir moteris, šių dviejų lyčių pateikimą viešumai, arba konkrečiam adresatui.
Gal šį kartą apie tuos, kurie galvoja, kad jų šviečiantys raumenys yra afrodiziakai moterims. Pamačiusios Juos, Jos turėtų pradėti lekuoti it nusilakstę šunys ir sekti iš paskos. Taip galvoja Jie. Bet kiek yra merginų, kurioms būtent tokio reikia?
Aš bijau, kad tokių yra daug mažiau, nei tokių, kurios trigalvius žasto raumenis (na gerai, tricepcus), pilvo presą (six pack) pamato paskiausiai, nes jų žvilgsnis krinta ne į vyro pabrėžiamą išorę, bet į tai, kaip vyro vidus atsispindi išorėje.
Eisena, žvilgsnis, veidas, apranga, balsas, rankos, šukuosena ir daugelis kitų elementų, kurie yra akivaizdžiausi savęs parodymo dalykai, lengvai padeda suprasti, kas tu esi ir ko tu sieki. Tai yra tai, ką tu atsineši su savimi ir pasidedi šalia moters.
Juos lengvai gali išryškinti, kada kalbėdamas tu pamirši, kad turi pašnekovę. Įprasminsi joje klausytoją, kuri privalės girdėti visus tavo pasakojimus apie automobilius, namus, pinigus ir pažintis. Ach, kokie tada akivaizdūs pasidaro visi atsinešti atributai: eisena kaip karaliaus, nes tu vairuoji prabangią mašiną, žvilgsnis su panieka, nes kitas nevertas nieko, apranga išaukština, nes kiti tokios neįperka, o balsas šokiruoja, nes moka tik riaumoti.
Žinot kada tai nublanksta? Kada vyras moka elgtis su moterimi.
Tada išsijungia visos šviesos ir nieko nebesimato, nei kaip tu atrodai, nei kaip apsirengęs, nei ką atsinešei. Įsijungia klausa ir uoslė, o matyti nebereikia. Užuodi mintį ir ją pasakai. Toks dabarties paprastumas, kad net oda šiurpsta.
Atminkit, nesvarbu, kad tu šneki, visų svarbiausia - ką tu pasakai. Galima valandas kalbėti, bet nieko nepasakyti. Tada vėl įsijungs visos šviesos ir matysis tik tai, ką tu nori parodyti, bet ne tai, ką nori, kad kiti suprastų. Atsisveikinsit, o ji liks nesupratusi, kas tu esi, nes nieko nepasakei. Neliks atsiminimų. O kelionė, po kurios nėra atsiminimų, yra tuščia ir neįdomi.
Kiekvieno susitikimo metu, gyvenimo dieną, gerbk ne tik save, bet ir Ją. Visų pirma Ją. Tu pamatysi, kaip greitai pagarba virsta nesuvokiamu moters altruizmu, kurį Ji dovanoja vyrui. Mes to niekada nepasieksime, tik galime džiaugtis ir būti dėkingi už tai.
Neaprėpiamas moters rūpestis savo vyru išauga iš gautos pagarbos.
Uj, visai pamiršau storą piniginę, naują automobilį ir prestižinį darbą. Ar kas pagalvojote apie tai? Aš - ne.
Gal dėl to, kad tai nėra tai, kas vyrą paverčia tikru vyru moters akyse.
