Kelionės. Dominikos respublika

Prieš pat kelionę į Dominikos respubliką, apie ją nieko nežinojau. Trumpai peržiūrėjau kelis video Youtube ir viskas. Galvoje sukosi mintys, kad tai dar viena Karibų jūros baseino sala ir joje bus kažkas panašaus, kaip buvo Barbadose.
Tik atvykus pasitiko lengvas lietus ir visiškai apniukęs dangus. Bet vėliau man pasakė, kad čia tik šiandien, rytoj jau bus clear blue sky.
Iš tiesų, tai beveik visą savaitę, kol ten buvau, tas dangus nebuvo toks clear blue, o saulės šviesa - lyg per kokį šydą eitų ir kristų. Bet norint gražiai įdegti, užtenka pilnai, gal net ir per daug.
Trumpa kelionė iki nakvynės vietos, pasižvalgant kas yra aplink. Kažko naujo tokio nepamačiau, tik buvo akivaizdi netvarka ir jaučiamas skurdas. Daug įvairiausių darbininkų, kurie tik tuo ir verčiasi, daugiau nieko nesugeba. Kūno sudėjimas - labai skinny.
Paklausinėjau ką galima toje saloje pamatyti, tai pasiūlymų daug nesulaukiau. Iki įdomesnių (bet niekuo neypatingų) vietų reiktų važiuoti bent 4-5 valandas, o jei noriu pamatyti realų Dominikos gyvenimą, pasiūlė nuvažiuoti į už 15km esantį miestelį.
Aš aplankiau šią šalį, nes čia fotografavau vestuves. Iki jų turėjau kelias dienas laiko, tai nutariau pavažinėti aplink.
Pasiėmiau dviratį ir, visų pirma, į vietą, kurioje gyvena turtingi žmonės. Vėlgi, namai gražiai sutvarkyti, bet baisiai tviskančios prabangos nepamačiau. Įdomiausia, kad toje vietoje buvo valomos žolės iš paplūdimio. Kartais Palangoje vanduo žaliuoja, o čia jis buvo visiškai žalias ir žoles vežė su sunkvežimiu.
Tą vietą apvažiavau labai greit, beliko galvoti kur minti toliau.
Life is short, tai jei pradėsiu galvoti, ar daryti, ar ne, greit mano gyvenimas pasidarys per daug primityvus. Nesvarbu, kad už lango +29'C, nutariau numinti tuos 15km (gal tuo metu jų buvo net daugiau) į Veron ir pasižiūrėti kaip atrodo vietinių gyvenimas.
Nuotraukose ir video labai gerai viskas matosi. Primityviai suręsti namai, svarbu, kad būtų sienos ir stogas virš galvos, šildymo ten nereikia ir tikrai nesušals per naktį, daug šiukšlių, kvailo vairavimo ir t.t.
Smėlėtos pakrantės ruožas nėra didelis (palyginus su visos teritorijos pakrantės ilgiu), tai daug poilsiaujančių žmonių. Ir dauguma pajūrio ruožų yra viešbučių teritorijose, tai gali apsauginis prieiti ir paklausti iš kur čia atsiradai ir ką veiki.
Beveik kiekvienas normalesnis gyvenamasis kvartalas, kur namai ne iš 4 blokų ir stogo, yra su apsaugos postais, kai kur net po kelis.

Viskas, kas būdinga pietų šalims, ten galima pamatyti.
Dominuojanti kalba - ispanų, mažuma kalba angliškai.
Valiuta - pesas. 1 euras ~50 pesų.
Kainos aukštos.
Vaisiai skanūs ir pigesni nei Lietuvoje.
Nevažiuočiau dar kartą savo malonumui, net tikrai yra geresnių salų aplink.

Pirma aplankyta vieta, keli metrai iki jūros, prabangesnis rajonas

Architektūros elementai

Namai, kurie neparodo didelės prabangos, bet yra sutvarkyti ir paruošti turistavimui.

Prie namų parkuojamos ne mašinos, o jachtos.

Savotiška apsauga nuo saulės, o gal ir šiaip tą sugalvojo ir pasistatė.

Bažnyčia labai jau primityvi. Mažai vietos, medinė, bet maldai tas netrukdo.

Štai kaip atrodo paplūdimio paruošimas turistams. Darbininkai vandenyje griebia žolę.

Žolė žaliuoja ir baisiai smirda.

Važiuodamas su dviračiu, dar kartą prasukau pro oro uostą. Jis labai panašus į kitus Karibuose esančius oro uostus. Svarbiausiai - stogas, šalta čia niekada nebus.

Čia ne bananai, kažkaip kitaip vadinasi tie vaisiai. Man sakė, kad juos galima pasikepti, arba valgyti kaip bananus. Aš nusipirkau, bet taip ir neparagavau.