2014 m. liepos 11 d., penktadienis

Fotografas Mažeikiuose

Maži miestai, dideli kaimai, siauros ir plačios gatvės. Visur tas pats, visur vienodai, niekas nesiskiria. Tos pačios erdvės skverbiasi į kiekvieną, bet sugebame atsispirti. Aš apeinu, tu įeini, o trečias sustoja prie pat. Man patinka visi tie trys, taip pat ir dar kiti keturi, kurie nusprendė savaip.
Žinau, kad būti kuriančiu žmogumi mažesniame mieste yra daug geriau, nei būti stebėtoju dideliame. Žmonių niekur netrūksta. Pasigendama fantazijos ir jaunatviškų iliuzijų, kurios galėtų atsispindėti akyse.
Nesikeičia pievos, negriūna seni pastatai, keičiasi tik dangus, kuris kasdien vis kitoks. O tik dangus yra ta riba, iki kurios norisi stiebtis. Gaila, kad nesikeičia tradicijos ir įpročiai, šiek tiek apmaudu, kad matant raudoną spalvą, visos kitos atstumiamos.
Nori pabandyti kitokią spalvą? - parašyk.
Nori įsijausti į kitą jausmą? - padaryk.
Žinai kaip atskleisti save? - parodyk.

Nebijok, aš tau turiu dovanų. Jos čia

m.

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą