Kelionė. JAV. Viskas, kas buvo iki Naujų metų

Ir jei ateis toks laikas, kad išmintis mane apleis, - beje, ji mėgsta tai daryti! - tada ir mano išdidumas teišskrenda su kvailumu manuoju.

Friedrich Nietzche. Štai taip Zaratrusta kalbėjo

Jei manęs klausdavo, kodėl vykstu į JAV, man nebuvo sunku atsakyti, juk Naujieji metai. O po to jau buvo galima galvoti apie kitas priežastis, dėl kurių ten reikia vykti. Nors esu didelis tinginys ir ligi šiol stengdavausi kuo mažiau pamatyti svečioje šalyje, tai prieš kelionę į JAV, sau pasakiau, kad stengsiuosi pamatyti kuo daugiau. Per dvi dienas ne tiek mažai ir pamačiau, nors, buvo galima daug daugiau.

JAV neišvengiamai reikia automobilio. Čia atstumai dideli, o norint kuo greičiau juos įveikti, automobilis tikrai reikalingas. Arba keliauti metro, traukiniais, autobusais. Jei lendi į metro, visas gyvenimas lieka tau virš galvos, todėl nieko nepamatai. Nors gali sutikti daug įvairiausių žmonių. 

Kadangi esu apsistojęs Jersey mieste, o tai kita valstija (kad ir kaip keistai tai galėtų skambėti), tai visas keliavimas vyko metro. Reikėjo pervažiuoti upę ir išlipti jau kitoje valstijoje, NY. Metro (arba Path) buvo labai lengvas, nes jis nuo Journal Square (Jersey mieste), kur mane paleisdavo autobusas, važiavo iki 33rd gatvės Manhattan'e (sustodamas 9th, 14th, 23rd gatvėse) arba iki World Trade Centre stotelės.

Keliavimas autobusu iki Journal Square, Jersey. Filmavau iki kol vairuotojas liepė išjungti

Iki pat Naujųjų aš ir važinėjau tuo Path, tiesa, tik pirmyn ir atgal. O jei reikėdavo nueiti kur nors, tai metro nesinaudojau. 

Nežinau kaip jums, bet gal čia tik man įvairūs atstumai, kurie siekia 5-7km, atrodo netolimi. Atsimenu, kada su Saule vaikštinėjom Berlyne, tai per dieną tikrai nemažai kilometrų suvaikščiodavom. Buvo taip, kad vakare nieko nebesinorėjo, tik kuo greičiau įveikti kokius 7km iki viešbučio ir kristi į lovą.
Išlipęs 9th gatvėje Manhattan'e, sėkmingai nueidavau iki Centrinio parko, kuris yra už ~4 mylių, einant tiesiai. Kai paklausdavo, ar visur eidavau pėsčias, tai sakydavau, kad taip. Kai kam tai sukeldavau šypseną ir nuostabą. 

Žinoma, jie įpratę prie važinėjimo ir nuėjimas į parduotuvę jiems atrodo tolimas kelias, todėl reikia kelis šimtus metrų pavažiuoti automobiliu. O gal taip greičiau? Nors kai kuriais atvejais tikrai taip neatrodo, nes automobilių srautai - didžiuliai. 

Kadangi pasižiūrėjus NBA rungtynes, galų gale reikėjo nukeliauti ir iki "must see" vietų, tai šeštadienis buvo skirtas keliavimui iki Ellis bei Liberty salų. Taip pat ir sienos, kuri yra skirta 9/11 aukoms atminti. 

9/11 aukų atminimo siena

Įspūdinga vieta ir vaizdas, kuris matomas iš tos vietos. Sunku net įsivaizduoti, kaip viskas turėjo atrodyti tą dieną, kai vyko ši tragedija. Nes vaizdas matomas labai švariai ir atrodo, kad visi pastatai yra šalia.

Vaizdas iš laivo

 Gerai, kad buvo rytas, tai žmonių ne tiek daug. Atplaukia laivas, sušoka visi ir plaukia. 

Apie salas nieko nerašysiu, nes išlipęs nebuvau. Viskas matosi iš nuotraukų. Nesinorėjo leisti laiko vaikštant (arba bėgiojant, kad greičiau būtų) po pastatus, kurie man nelabai įdomūs. Vietos, kurios yra "must see" sąraše, turi būti apibėgtos, padarytas check-in'as ir ramu. O grįžus namo galima paskaityti ir pasigilinti kur buvai ir ką matei (arba prieš kelionę tą padaryti, kad jaustumeisi protingesnis ir žinotum kur važiuosi).

Turistų pačiose salose - labai daug.  Bet srautai labai šauniai reguliuojami, tai problemų nebuvo. Man beliko tik užsiimti geriausias vietas ir užsidėti geriausią objektyvą, kad gaučiau tokią perspektyvą, kokios norėjau. 

Viskas užtruko kiek daugiau nei valandą. Daugiau laiko ir nereikėjo. Kadangi neturiu jokio noro stovėti šalia kokio objekto ir sulenkus ranką per alkūnę ir ties pilvu, bamba, rodyti iškeltą nykštį į viršų (tipinė marozų poza), tai laiko daug neprireikė pamatyti šias dvi salas. 

Ore visados skraido bent keli sraigtasparniai. Man paaiškino, kad čia viena iš turizmo formų, kada gali sėsti į sraigtasparnį ir paskraidyti virš miesto. Nežinau kiek tai kainuoja, bet turėtų būti įdomu (pagooglinau, ~$145 vienam žmogui). Gal aš palauksiu kol pats galėsiu nusipirkti tokį aparatą ir paskraidyti kiek norėsiu.

Sugrįžus atgal į vietą, iš kurios išplaukiau, žmonių eilė, laukiančių išplaukti buvo gal kelis kartus ilgesnė, nei turėjau laukti aš. Einant pro automobilių stovėjimo aikštelę matėsi, kad yra atvykusių iš kitų valstijų. Po švenčių, savaitgaliais, žmonės keliauja ir lanko objektus. Gerai, kad mes turime akropolius, juos irgi galima savaitgaliais aplankyti. Arba savaitgalio kelionė į Londoną, Berlyną, Paryžių. Kas kaip kam patogiau.

Sena Jersey traukinių stotis. Visiškai šalia 9/11 monumento

Dvi salos aplankytos, liko tik World Trade Centre vieta. Labai greitas nuvažiavimas su traukiniu ir jau vietoje. 

Pastatas, kuris jau iškilo, bet dar neįrengtas iki galo - įspūdingas. Pagal aukštį jis nėra aukščiausias JAV, bet prikabino ilgą anteną ir tapo aukščiausiu. Aplink jį vyksta statybos, todėl judėjimas labai apribotas. Ground zero taip ir nepamačiau iš arti. Žmonių irgi daug. Visi zuja aplink ir fotografuojasi. 

World Trade Center

Ugniagesiai gelbėtojai išskubėjo

Dar vienas check-in padarytas.

Prekybos centras, kuriame galvojau užtrukti apie pusvalandį, užtrukau ~2 valandas. Truputį gailėjausi, kad keliauju be lagamino, tik su kuprinę, bet vis tiek sakiau, kad viskas sutilps ir Ryanair prie manęs neprikibs grįžtant. Iš tiesų, tai gailėjausi ir dėl to, kad turiu per mažai pinigų. nes daug daugiau visokių rūbų ir nerūbų norėjosi nusipirkti.

Pradėjo temti, tai pats laikas traukti į namus. 

Baigėsi šeštadienis, o sekmadienis turėjo būti toks, kad visą dieną lietus. Rain storm. Per TV visa gerkle rėkia jos ir jie, kad bus baisu, žmonės, saugokitės, niekur neikit ir sėdėkit namuose, nes rain storm. Na, galvoju, bus smagu. Nes norėjau pajusti jų tuos uraganus ir štormus. 

Kadangi vis dar neprisitaikęs prie jų laiko, tai miegoti einu pakankamai anksti, apie 20h jau gesinu šviesą ir ate ate (jų laikas + 7 valandos = laikas Lietuvoje). Bet atsikelti pavyksta labai anksti. Čia šioks toks privalumas. 

Man visą laiką sunkiai sekėsi su dienomis. Nežinojau kuri savaitės diena yra ir kuri mėnesio diena. Vis pasitikslindavau kuri šiandien diena. Tai sekmadienis prasidėjo nuo pusryčių vienoje pakelės kavinių. 

Įgavau fobiją tokioms vietoms. Gauni meniu, išsirenki kokį patiekalą ir galvoji, kad bus viskas. Bet ne, tavęs dar klausia kaip paruošti, su kuo valgysi, ką dar pridėti. Tada mirksiu akimis ir žagsiu, nes nelabai suprantu ko iš manęs nori. O pasirodo, kad turėjau pasakyti, ar noriu pilnai iškeptos kiaušinienes, ar ne, kokios dienos: juodos, baltos, ar dar kažkokios, taip pat dar kažko klausė, bet nieko nesupratau. 

XXL dydžio porcijos yra gėris. Pas mus - family size, pas juos - medium. Tas man patinka. 

Rain storm! T.y. lietus, toks lengvas, pavasarinis lietus. Bent Jersey. Galvoju, ar vykti į miestą, ar ne. Tikrai būsiu šlapias. Vienaip ar kitaip. Lieku namuose. Nenoriu susirgti. Belieka sulaukti to tikrojo rain storm. Per visą dieną net kaip iš kibiro nepylė. Tai likau nusivylęs. Ta proga aplankiau kelis prekybos centrus ir dar keletas rimtų pirkinių įsigyta. 

Sekmadienis praėjo lėtai ir beveik neįdomiai. Bet galėjau susidėlioti viską, ką jau turiu, susirašyti ką aplankiau ir rimčiau pagalvoti apie Naujųjų metų sutikimą. 

***

Rytiniai pirmadienio vaizdai.

Šunų vedžiotojai. Jie surenka šunis iš šeimininkų ir vaikšto su jais po miestą. Ir uždirba už tai pinigus

Pirmadienį nutariau aplankyti The High Line. 

Trumpas copy/paste tekstas iš Wikipedia: The High Line is a 1-mile New York City linear park built on a 1.45-mile section of the elevated former New York Central Railroad spur called the West Side Line, which runs along the lower west side of Manhattan; it has been redesigned and planted as an aerial greenway.

Prie įėjimo į The High Line

Sako, kad ten vasarą labai gražu. Na, aš nekaltas, kad atvykau žiemą. Bet pasivaikščioti kiek aukščiau nei važiuoja automobiliai - įdomu. Pasakoti nelabai ką yra, tiesiog reikia paeiti ir pamatyti viską. Pateiksiu keletą nuotraukų iš to, kas ir kaip matosi einant High line.

Vaizdai, kurie matosi einant šiuo taku: 

Nebenaudojama benzo_kolonkė

Kitas objektas - Jungtinių tautų būstinė. Ji kiek tolokai nuo The High Line, bet einant iki jos, galima daug ką pamatyti. Priklausomai nuo to, kuriuo avenue eisi, tai tą ir pamatysi. 

Vaizdai, einant Jungtinių Tautų būstinės link:

Čia to baisia turtingo dėdės butas

Galima kaip kokiam skėriui lankstyti per visus ir kuo daugiau pamatyti, bet juk aš ne lakstyti atvykau, o tik pasivaikščioti, tai ėjau 7 ave. Jei gerai pamenu. Taip per aplinkui pasiekiau 1 ave ir čia tas didžiulis pastatas, prie kurio daug vėliavų ir vėl turistų jūra. Ar gražu? Ne. Tik smalsu kaip jis atrodo gyvai.

Šiandien užteks. Dar grįžtant aplankiau kelias vietas, kurios pasirodė įdomios ir viskas. Diena baigta, laikas traukti atgal. 

***

Antradienis. Nauji metai. Lietuva juos sutinka daug anksčiau, bet taip jiems ir reikia, tegul džiaugiasi, o aš palauksiu, būsiu kantrus. Čia mane balamutino pasirinkimai. Buvau užsinorėjęs dalyvauti viename naujametiniame vakarėlyje Quince, bet nuo jo iki Times Square - labai toli. O ir čia norėjau sudalyvauti. Quince startas - 21h. Jei ten einu nuo pradžių, tai galvoju, kad kokią 22h turėjau bandyti nusigauti iki Times Square, bet po to grįžti atgal kaip ir neapsimokėtų, nes vėl ilgas kelias, o kol grįšiu, tai visi baliai ten baigsis. O man dar pasakoja, kad Times Square bus labai daug žmonių ir ten jau nuo ryto renkasi ir užsiima vietas. Man sunku tuo patikėti, nes niekad nemačiau ir neįsivaizduoju kiek ten žmonių gali būti.

Taip begalvojant kur eiti ir ką pamatyti, atsiranda trečia galimybė, naujus sutikti Webster Hall. Pagal video iš praėjusių metų, ten turėtų būti liuks. Ką daryt? 

Ai, šimtas metų tas Quince, varom į Times Square, po to į Webster Hall. 16h iš namų, apie 17h jau prie 33rd gatvės. Įėjimas į 7 ave, kuriame yra Times Square, aptvertas, tad reikia iškoti kur galima į jį patekti. Įleidžia tik tuos, kurie eina į kokį klubą, esantį tame ave, arba turinčius bilietus. Taip nuo 33rd gatvės nuėjom iki 58th gatvės, čia buvo galima patekti visiems tiems, kurie nori. 

Gatvės tuščios ir žmonių kai kur visai mažai

Policija aptvėrusi 7 avenue ir gretimas gatves

Čia tik tiek šioje vietoje. Jie nori patekti į Times Square

Dar vienas postas

Detali apžiūra ką turi. Negalime kuprinių, didelių tašių, ginklų, peilių ir kitokių daiktų. Turi palikti juos, arba neįleis. Šiaip ne taip prasibroviau ir bėgam toliau. Taip pro kokius 5 patikrinimo punktus. Bėgam toliau ir ... atsimuši į žmonių sieną. Viskas. 53rd gatvė. Niekur toliau nepraeisi. Nebent gali rėkti: praleiskite mane, turiu bombą. 

Čia ne atimti daiktai. Čia palikti, nes jų neleido įsinešti. Abejoju, ar jie juos susigrąžino. 

18:45h prasidėjo laukimas. Žmonių daug, kaip ir gerai, kol kas nešalta, bet nuobodu. Wi-fi nėra, žmonės šneka kas sau, daugiausia ispaniškai. Pakalbėjom su viena pora, kuri atvyko iš Washington DC, vyras žinojo Lietuvą, nes yra čia buvęs. Uch, smagu. 

Va taip atrodė laukiančių minia

Svarbiausia - sugalvoti žaidimų, kad nebūtų nuobodu

Belaukiant atsirado tokių, kurie atsisėdo ant žemės, be baimės atšalti visus užpakalius ir pūsles. Aš to pabijojau. Well, 20h. Valio!!! Dar keturias valandas liko laukti. Bet jau pradedu abejoti ar verta. Dėl 5-10 sekundžių vaizdu, kurio beveik nematysiu, laukti dar keturias valandas? 

Čia tik tiek laukia

21h, valio. Bet jau be šauktukų. Buvo pasirinktas sprendimas nebešalti, truputį užkąsti kavinėje ir vykti į Webster Hall. Einant pasigauti taksi, drebėjo visas kūnas nuo šalto vėjo. Beliko palinkėti sėkmės visiems, kurie liko stovėti. 

Išsilaisvinom

Su taxi per pusę Manhattan'o iki salės, kurioje žmonių tiek pat, kiek buvo laukiant naujų metų 53rd gatvėje, tik viskas po stogu. 

Naktinis taxi

Ne vienas sakė, kad žmonių ryškiai per daug. Na nieko, užtat šilta. Trumpas aplinkos įvertinimas, keli kadrai ir laukiam naujų Per juos leidžia labai daug balionų. 

Eilės visur, kur tik galima: prie baro, prie rūbinės, prie tualetų, prie scenos, prie panelių, prie ....

00:00 susprogdino išleistus balionus ir šokiai tęsiasi.
Happy New Year. 

Nauji metai Webster Hall

Naujų metų foto:

*****

Kitų metų apžvalga jau netrukus. O joje - Bostono snow storm, temperatūrų skirtumai, Harvard ir MIT, naktinis Boston ir skirtumai nuo NYC.

Kelionė. JAV. Antra diena.

Bet turi jie kažką, kuo taip didžiuojas. Kaip jie vadina tai, kas išdidžius juos daro? 
Švietimas - štai tas vardas, tai nuo ožkaganių juos skiria.

Friedrich Nietzche. Štai taip Zaratrusta kalbėjo

Vienintelis dalykas, dėl kurio šiek tiek nerimavau, kad mane muitinėje paklausinės ir pasakys, kad čiuožčiau ten, iš kur atkeliavau, ūbagų jiems nereikia.
Išlipimas iš lėktuvo, 19 valanda, atrodo, kad vos kelias valandas buvo skrista. Lietuvoje jau po vidurnakčio, o čia gražaus vakaro pradžia. 

Daug postų, kuriuose sėdi muitininkai ir vienas dirigentas, kuris diriguoja visai eilei žmonių, prie kokio langelio eiti. Kai kurie pasižiūri į pasą, uždedą spaudą ir bėk. O, kad man taip būtų. Atėjo naujas muitinės darbuotojas, sėdo į savo būdą ir aš buvau pirmasis jo klientas.

Elmer Holmes Bobst Library. New York University

Trumpas žvilgsnis į pasą ir maždaug toks pokalbis:

- Kas būsi, kuo užsiimi?

- Fotografas.

- Kiek uždirbi?

- Ammmmm, pasakiau sumą.
- (nustebusia veido mina) Per mėnesį?

- Taip.

(mintyse tikrai pagalvojo, kad koks ūbagėlis atvažiavo ir nieko čia nebus)

- Pas ką ir gyvensi?

- Nežinau jo vardo, bet tuoj pasižiūrėsiu, gyvensiu New Jersey. 

- Kaip tai, atvažiuoji čia ir nežinai pas ką gyvensi?

- Na, čia vardai ne tokie kaip Lietuvoje, tai aš jų visų neatsimenu. Juo labiau, kad turiu atsiminti keturis vardus.

- Įdomiai čia tu.

- Na, taip.

- Turi bilietus atgal?

- Taip, prašau.

- O kodėl tik iki Manchester? Kur po to keliausi?

- Į Lietuvą.

- Tai kodėl nėra bilieto į Lietuvą?

- Nes skrisiu su pigiom oro linijomis, check-in galiu daryti tik dvi savaites prieš skrydį.

- OK.

Sudėliojau pirštų antspaudus, gavau spaudą pase, laimingai galiu čiuožti iš oro uosto. Prie bagažo neprikibo, du kg kokso sėkmingai praėjo ir narcodealer yra laimingi šiuo mano apsilankymu.

Tuščias rytinis parkas

Kadangi jau buvo vakaras, tai greita kelionė iki Jersey miesto ir nakvynė. Instrukcijos kaip keliauti iki miesto, kur išlipti ir kaip ką pasiekti. 

Įdomiausia, kad man pabrėždavo, jog atstumai yra dideli ir geriau neiti, o važiuoti metro. Manhattan iš tiesų ilga sala, nors plotis jos labai mažas, bet nueiti nuo vieno galo, iki kito, reikia šiek tiek laiko. 

Vis bandžiau prisiminti ką esu skaitęs, ar girdėjęs apie JAV. NYC - miestas, kuris niekada nemiega. Tiesa, antrą kelionės dieną to net nepajutau. Nes visas mano keliavimas buvo dienos metu. 

Rytinė kelionė iki Journal Square Jersey mieste, persėdimas į metro ir išlipimas 9 gatvėje. Beveik apatinė Manhattan dalis. 

Washington Square.

Let us raise a standard to which the wise and honest can repair; the event is in the hand of God. Washington

Na taip, automobiliai čia dideli, kai kurie žmonės irgi dideli. Yra tokių, kurie sunkiai paeina dėl savo svorio, bet kažkaip nėra taip, kad vaikščiočiau atvėpusiom lūpom ir žagsėčiau iš nuostabos. Ryte žmonių dar mažai, prieš naujametinis laikas, tai visi jau darbuose, arba tupi namuose. Tik bėgikai ir moterėlės, kurios vedžioja savo šunis. 

Man patinka, kad paklysti ten yra labai sunku. Gali nežinoti kaip greitai nusigauti iki tam tikros vietos, kur į kokį metro ar autobusą sėsti, bet pasiklysti sunku. Visos gatvės eina tiesiai. Ir prie kiekvienos pakampės stovi kioskelis, kuriame pardavinėja tuos valgomus dalykus. Kadangi Lietuvoje aš jų vengiu, tai čia nusprendžiau nevengti ir pamėginti, juo labiau, kad skrandis reikalavo kažko. Lietuvoje tuo metu jau buvo ~16 valanda, tai natūralu, kad valgyti jau kaip ir reiktų.

Apple parduotuvė. Trys aukštai. Daug visokių dalykų, apie kuriuos nieko nesuprantu. Ypač telefonai ir plančetės, ar dar kokie tai kompiuteriai.

Kadangi Andrius Užkalnis labai rekomendavo apsilankyti BH parduotuvėje, tai negalėjau nepasinaudoti rekomendacija, juo labiau, kad man tikrai reikėjo kelių dalykų. 

Į parduotuvę neįsineši kuprinės, ją paima ir gauni bilietą, su kuriuo ją atsiimsi išeidamas. Žmonių daug, na, galvoju, gal čia taip, nes po Kalėdų ir prieš naujus, ieško dovanų. Kadangi nenorėjau, kad viskas atrodytų labai komplikuotai ir nereiktų vaikščioti ieškant prekių, susiradau vyruką, kuris man padėjo suregistruoti pirkinius, išmušė ilgą čekį ir paliepė eiti prie kito vyruko, kuris kažką darys.
Tai žydo parduotuvė, todėl čia mažai personalo sudaro žydai.

Greitai suregistravo visas prekes, po kelių minučių jos jau šalia manęs. Ten esanti prekių pateikimo sistema yra unikali. Jos keliauja virš galvos esančiomis linijomis ir pirkėjui nereikia niekuo rūpintis. Bet atsitiko taip, kad vienos prekės niekaip nepavyko rasti. Sistema rodo, kad ji yra, vienintelė visoje parduotuvėje, bet sandėlyje jos niekaip neranda ir neatkeliauja iki prekystalio. 

Kaip jos čia užkeliamos?

Žydelis prievartauja sistemą kaip beišmano, bet niekaip ji neatkeliauja. Per tą laiką sugalvojau dar ir objektyvą nusipirkti su filtru, tai ir jie suspėjo atkeliauti, bet vienintelis adapteris neranda kelio iki manęs. 

Ateina kitas žmogus, ji skambina viršininkui, kad padėtų. Sako, kai viršininkas įsijungia į tą reikalą, viskas labai greitai išsisprendžia.

- Bet jei ta prekė vienintelė ir ji labai maža, tai gali būti, kad jos tiesiog neras, - sakau jam.

- Negali taip būti, jei kompiuteris rodo, kad prekė yra, vadinasi ją turi surasti. Eitų per kiekvieną dėžę ir tikrintų, kol ją surastų.

Toks požiūris privertė maloniai mane stebėtis. 

- Ar dar nori lauki, - klausia manęs.

- Na, jei jau tiek pralaukiau, tai padarom taip, jei per 10 minučių neras, tada neras, ateisiu kitą dieną.

Belaukiant sutikrinam dar kartą ką jau turime, o ko ne, valgau saldainius ir kalbam toliau.

- Pas jus čia visada tiek daug žmonių, ar tik dėl to, kad tarpušventis?

- Tai, kad čia labai mažai žmonių, būna taip, kad čia stovi didžiausios eilės.

- Ammmm, na gerai, bet ir tai man atrodo, kad čia daug žmonių.

- Kiek jau laiko praėjo?

- Ai, nežinau, netikrinu. Gal kokios 5 minutės, - atsakau jam ir šypsausi.

- O!!! Atkeliauja!

- Tikrai?

- Ammmm, neee, nekeliauja.

- Netikras aliarmas, - pasakau ir stebiu kaip jis toliau prievartauja sistemą, kartodamas tuos pačius veiksmus.

Praėjo dar kažkiek laiko ir sakau, kad tiek to, užteks čia žaisti, nenumirsiu be tos prekės.

- O, rado!

- Tikrai?

- Taip, jau keliauja. 

Kitoje upės pusėje New Jersey valstija

Valio, pagaliau viskas buvo surinkta ir gavau dar vieną čekį, su kuriuo turėjau eiti susimokėti. Prekės buvo sukrautos į dėžę ir vėl iškeliavo kažkur. 

Kadangi buvo perkama už didelę (man, bet abejoju, ar jiems) sumą, tai reikėjo patvirtinimo iš aukščiau, kad leistų priimti mokėjimą kortele. Belaukiant pakalbėjau su kasininkėmis, kurios be jokios baimės sakė, kad jaučiasi mieguistos ir norėtų eiti namo (o buvo 11:30 ryto). 

Apmokėjimas patvirtintas, gaunu dar vieną popierių, su kuriuo einu prie kito skyriaus, kuriame atsiimu visas prekes, jos sudėtos į maišelius, kai kurios į maišus. 

Taigi, parduotuvėje veikia nuostabi prekių pateikimo sistema, begalę žmonių yra pardavimų salėse ir pataria pirkėjams, veikia bent 15 kasų, dar vienas skyrius, kuriame yra tik pakuotojai ir prekių sudėliotojai į maišelius ir galų gale dvi merginos, kurios priima ir atiduoda atsineštas kuprines ir maišus. 

Paklausiau apie nuolaidas, tai pasakė, kad per ilga procedūra, kad ją gautum ir paprastai jų čia nėra. Neturi jokių lojalumo kortelių ir pan. Jaučiu, kad veikia toks požiūris: nori - perki, nenori, eik kur yra geriau. Pas mus nuolaidų nebūna. Jei taip iš tiesų, tada pagarba už tai.

O čia jau Manhattan, toje pačioje upės pusėje

Kuprinė pilna visokių daiktų, nes dėžės užima nemažą tūrį. Tęsiam savo kelionę po Manhattan. 

Pirma diena toje vietoje, tai galvoje viskas maždaug taip: neuiti pamatyti tą, aną, dar gal čia. O viskas buvo taip, kad ėjau kažkuriuo avenue ir žiūrėjau kas yra. Fotkinti didelius pastatus daug įdomiau nei taikyti į žmones. Jie nejuda, todėl galima neskubėti. Tas man patinka. 

Gražolis aferistas zonos dar nematęs. 

Osmand programa labai gera. Daug kam ją galiu rekomenduoti. Nežinau ar ji dirba ant Apple įrenginių, bet su Android draugauja. Kainuoja nedaug. Žemėlapių detalumas kai kuriose šalyse nėra itin tikslus, bet Manhattan bėdų nebuvo. Ir jis veikia be interneto. Todėl yra liuks. Užtenka turėti gps mygtuką aparate ir ramu. 

Senolis propaguoja įvairius sportinius užsiĖmimus.

Centrinis parkas. Jis per daug didelis, kad būčiau turėjęs daug jėgų jį apeiti. Bet pamatęs tą kraštelį jo, likau maloniai nustebintas. Jis gražus. Daugiau nežinau ką pasakyti. Ir jame daug visko.

Centrinis parkas

Ledo arena centriniame parke

Vakaras, o šiandien gi NBA ir New York "Knicks" žaidžia su Toronto "Raptors". Gyvai pamatysiu J. Valančiūną. 

Galvojau, kad Madison square garden bus panaši į tai, kaip atrodo Siemens'as. Bet einant arenos link, kažkaip nesupratau, kaip tokia aikšte gali atsidurti toje vietoje, taip nematomai. Nes įėjau pro 4-5 aukštų pastatą, tada patikrinimai ką neši ir ką turi, ilgi koridoriai ir būm, jau arena. Nors iš lauko jos nesimato. 

Čia likus kiek mažiau nei pusvalandžiui iki rungtynių pradžios

Šokėjėlės

Atrakcijos su žiūrovais

Salė buvo pilna, o palaikymas - labai jau silpnas. Triukšmo ir skanduočių - nėra. Tas, kuris groja su vargonais, visaip kaip užvedinėja ir vienintelis ką ištardavo žiūrovai - žodis "defence". Žinoma, šiek tiek triukšmo priešininkams metant baudas. Minutės pertraukėlės trunka 2 minutes, nes visokie šou būna jų metu. Tikėjausi, kad bus daug įdomiau. Visokie garsai, kuriuos leisdavo, trukdydavo žiūrėti. Kniks'ai gavo į kaulus, Jonas padarė dublį.

Jonas Valančiūnas ir jo ataka

Kuomet Martynas Starkus ir Vytaras Radzevičius keliavo po JAV, vienoje iš serijų, Martynas pasakė, kad JAV kartais viskas būna nepagrįstai išpūsta ir hiperbolizuojama. Man atrodo, kad aš pradedu tą pastebėti ir numuša visą įdomumą. O gal čia mano lūkesčiai kalti. 

Neturtingi žmonės stovi eilėje, kad gautų pavalgyti

Dėl pasiūlymų kai kurias nuotraukas turėti didelio formato ir kabančias ant sienos, kreiptis asmeniškai.

Kelionė. JAV. Pirma diena.

Žiūrėki tad, kad tuos lobius jie iš tavęs priimtų! Įtartini jiems atsiskyrėliai atrodo, ir jie negali patikėti, kad mes ateinam jiems dovanoti.

Friedrich Nietzche. Štai taip Zaratrusta kalbėjo.

      Kai žinau, kad viskas bus gerai, tai dažniausia taip ir būna.

      Kalėdos kiek kitokios, jų laukimas irgi ypatingas. Bilietus turėjau jau nuo rudens, tad beliko tik sulaukti tos akimirkos, kada lėktuvas pakils nuo tako (arba autobusas išriedės iš Vilniaus) ir džiaugtis skrydžiu. 

   Artėjant kelionei šiek tiek bijojau. JAV - vieta, kurioje daug kas norėjo atsidurti Lietuvai atgavus nepriklausomybę, gal net ir dabar yra nemažai, kurie nori ten gyventi. O bijojau, kad man ta šalis bus per didelė. Nesugebėsiu joje jaustis patogiai. Bet jaučiu, kad tai natūrali baimė ir niekur nuo jos nepabėgsiu.

      Kalėdų vakaras, kelionė iš Mažeikių į Vilnių, tiesa, per Kauną, nes kažkaip niekas iš sustojusių Radviliškyje nenorėjo važiuoti į Vilnių, todėl susitranzavau per Kauną. 

      Pernai per Kalėdas rašiau, kad man patinka toks Vilnius, koks jis tuo metu yra. Kalėdų vakarą jis buvo toks pats, kaip ir pernai. Su labai mažai žmonių, o jei yra einančių šaligatviu, tai greičiausiai skuba, kad nebūtų tie, kurie vieninteliai vaikšto tamsiame mieste. Miestas lieka tuščias ir tylus. Tas tikrasis Vilnius, kokį man visada labai gera matyti ir jausti. 

    Malonu vaikščioti gatvėmis ir jausti miestą, ne žmones jame, kurie jį užstoja ir visaip kaip darko. Man taip nepatinka. Coffee In duoda internetą, tai trumpas sustojimas ten. Šalia prisėdo du jaunuoliai, vienas išsitraukė knygą, žiū, kažkur matyta. Kiek prizoominau su akimis, o gi ten Nietzche. Greit išsitraukiau iš kuprinės savąją ir parodžiau. Visiškai be žodžių supratome vienas kitą ir nusišypsojome. Smagus sutapimas.

p.s. Nietzche buvo mano kelionės partneris, tad čia bus daugiau jo įspūdžių iš kelionės.

      Antras smagus sutapimas buvo parduotuvėje, kurioje sutikau iš matymo pažįstamą merginą, o ji tą naktį keliavo į Čekiją. Tokios kelioniškos Kalėdos visiems.

      Na gerai, trečias nesutapimas, bet apsilankymas pas Agnę, kuri man labai padėjo su pasakojimais apie NYC, Bostoną, bei paskolino adapterį, kad galėčiau prisijungti visus kroviklius prie JAV rozečių.

      Galvojau, kad bus labai mažai keleivių autobuse, nes, gi, Kalėdos, kas gali norėti važiuoti į Lenkiją? O jis buvo pilnas. Šalia sėdėjo labai faina mergina, ji - latvė, Truputį pakalbėjom, ji įniko į savo skaitymus ir rašymus. Rašė darbą apie lazerius ir chemines reakcijas. Pagal išvaizdą tikrai nepasakyčiau, kad ji galėtų studijuoti tokį dalyką. 

    Viskas kaip ir suplanuota, 6:00 Varšuvos Zachodnia ir kelios valandos iki skrydžio. Kadangi esu labai principingas lenkų atžvilgiu (nežinau kodėl, nemanau, kad ta priešprieša tai tautai yra labai stipri, bet tam tikri politiniai jų žaidimai man nepatinka), tai negalėjau sau leisti klausti jų kaip man nusigauti iki oro uosto. Tiksliau, žinojau, kad važiuoja traukinys, tik reikėjo nusipirkti bilietą, nes nesinorėjo važiuoti zuikiu ir dar pakliuvus aiškinti, kad aš nieko nesuprantu lenkiškai, kas po defaultu lenkui būtų nesuprantama, nes turi mokėti lenkiškai būdamas Lenkijoje.

      Pirmas bandymas nusipirkti bilietą. Nesėkmingas, nesupratau kur eiti.

    Antras bandymas nusipirkti bilietą. Einu prie kasos, matau, kad parašyta "Only Cash". O zlotų neturiu. Paburbu, kad reikia į Chopin'ą, ta jau mušą bilietą, aš rodau kortelę, man atsako "no no no".

- Kaip man gauti į bilietą?

- I don't know.

- Kuriame aprate nusipirkti (rodau į aparatus)?

- I don't know.

- Tai ką man daryti?

- I don't know.

     Nueinu ir galvoju ką daryti. Einu į peroną. Važiuoti su bilietu, ar be? Bliamba, pagaus, tai užtampys ir nuplauks amerikos man visos.

Grįžtu prie kasų.

     Trečias bandymas nusipirkti bilietą. Nueinu prie aparato, pasirenku ką reikia, įvedu oro uostą, 5 zlotus iš kortelės atima ir turiu bilietą. Ramu. Kai supyksti, tada blaivus protas įsijungia.

Romantiška kelionė tuščiu traukiniu į oro uostą.

Neturtingi Lenkijos dėdės miega ant suoliukų šalia oro uosto.

       Bandymas šiek tiek numigti oro uoste, kol prasidės registracija.

Nesupratau, ar miegojau, ar ne. 

      Registracija į skrydi, daug žmonių. Kadangi turiu tik vieną kuprinę, tai daug greičiau viskas turėtų būti. Mano eilė.

- Labas.

- Labas.

- Keliauji su ESTA, ar vizą turi?

- ESTA.

- Atsispausdinai ją?

- Ne.

- Kur gyvensi JAV.

- Bliamba, mintinai tikrai nežinau, turiu pažiūrėti (užrašau, suveda į kompą).

- Bet dabar man reikia atspausdinto ESTA, nes turiu suvesti jo numerį į kompiuterį.

- WTF? Man pažįstama sakė, kad jai jo nereikėjo.

- Tokios British Airways taisyklės. Gali nueiti į viešbutį, ten yra kompas, spausdintuvas, atsispausdinsi. Sugrįžęs gausi boarding pass. Be to numerio tavęs neįleis į lėktuvą.

      Bliamba. Turiu mažiau nei valandą. Einu ir galvoju, kad turi būti pašte pdf su tuo dokumentu. Tikrai turi būti. Jau man pradeda nebepatikti.

      Kompai lėti, 2005 metų laikų apsukų. Viena pora jau spausdinasi ESTA. Pagaliau viską atidaro, prisijungiu, o gmail nieko neranda su ESTA. Ieškau ir jau galvoju apie grįžimą į Lietuvą anksčiau laiko. Nėra. ****, kur jis????       Liko 30min. Tikrinu pagal datas, nėra. 

      Išnaudoju viso mėnesio keiksmažodžių limitą.

      Ateina kita pora, jiems irgi to paties reikia.

      Įsijungiu FB, rašau SOS fėjai, kad mane gelbėtų. Viskas vyko maždaug taip:

- ***** ** * * * ***** **** **** neleidžia skristi, nes neturiu ESTA atsispausdinęs.

- Kas tas ESTA, bam bam bam.

- *****, skambink Agnei, klausk kaip rasti ESTA, man liko 15min. Tel. nr ....

- Gerai.

Tuo metu matau, kad kolegos prisijungė prie USA government sistemos ir per ten ieško. Gi rimtai. Greit bandau ir aš, bet kompas gūglą atidarinėja 2 minutes.

- Sakė, kad jungtis per USA sistemą ir bus, - atėjo atsakymas.

- Ačiū, jau darau.

      Pagaliau pavyko jį gauti. Vartai uždaromi 12:15h, o aš 11:45h bėgu su ESTA prie registracijos. Suvedė kelis simbolius, borading pass mano rankose. 

      Aleliuja, dievas yra, daugiau žilų plaukų ant mano galvos irgi atsirado. 

      Aš pagrįstai manau, kad pasienio muitinėje dirba kokie tai lenkų sekso maniakai. Nes jie jautrumą nusistatę ant tiek, kad cypia visada, net jei eini nuogas. Keliavau iki Peru ir atgal, perėjau begalė patikrinimų, niekur necypė, tik Lenkijoje. Dabar vėl sucypė. Apčiupinėjo ir paleido. 

      Atbėgu prie vartų, keli žmonės sėdi, stulpelius kilnoja, negi pavėlavau?

- Aaaaaa, aš čia į Londoną.

- Nesodima.

- Kaip tai, dar nelaipinat?

- Ne, dar neprasidėjo laipinimas. 

Ok, galima šiek tiek atvėsti, nes nugara šlapia. 

Skrydis Varšuva - Londonas, britų oro linijos. 

Normalus maistas lėktuve, kuriame daug E ir viskas skanu

      Visiškai kitoks kontingentas žmonių nei Ryanair, mažai marozų, daugiau kalbančių angliškai nei lenkiškai. Nusileidus niekas neploja, tik nesustojus lėktuvui, vienas marozas pašoka ir jau traukia savo krepšį. Greit buvo nusodintas atgal ir paprašytas palaukti kol sustos lėktuvas. Riedant taku matau kaip stovi Virgin Boing'as 747-400 gražuolis, ach, kad man su tokiu skristi tektų.

Boing 747-400. I love it

      Greitas perbėgimas per patikrinimą, šį kartą nečiupinėjo, tik fotikas kuprinėje užkliuvo. Ne problema, bombų neturiu, einam toliau.

      Ateinu prie įlaipinimo, o ten - Boing 747-400. Yahooooo. Daug žmonių, daug amerikiečių ir pirmi patyrimai kaip jie linkę už bet kokį prisilietimą atsiprašinėti, praleidžiant dėkoti ir pan. Smulkmenos, bet malonios. 

Skrydis

       Skrydis sėdint šalia hipsterių porelės, bet jie netrukdo, aš jiems netrukdau. Maitino daug, buvo visai skanu ir gerai. Tik palydovės jau perkopusios 40 metukų.

Aptarnaujantis personalas

Kitoje serijoje matysite:

Klausimai - atsakymai muitinėje, NBA penktadienį ar šeštadienį? Kokį atstumą reikia palikti tarp mašinų? Kodėl einama per raudoną? Kodėl laiko skirtumai veikia įdomiai ir pan.

Pažadėtoji žemė