Kelionė. JAV. Pirma diena.

Žiūrėki tad, kad tuos lobius jie iš tavęs priimtų! Įtartini jiems atsiskyrėliai atrodo, ir jie negali patikėti, kad mes ateinam jiems dovanoti.

Friedrich Nietzche. Štai taip Zaratrusta kalbėjo.

      Kai žinau, kad viskas bus gerai, tai dažniausia taip ir būna.

      Kalėdos kiek kitokios, jų laukimas irgi ypatingas. Bilietus turėjau jau nuo rudens, tad beliko tik sulaukti tos akimirkos, kada lėktuvas pakils nuo tako (arba autobusas išriedės iš Vilniaus) ir džiaugtis skrydžiu. 

   Artėjant kelionei šiek tiek bijojau. JAV - vieta, kurioje daug kas norėjo atsidurti Lietuvai atgavus nepriklausomybę, gal net ir dabar yra nemažai, kurie nori ten gyventi. O bijojau, kad man ta šalis bus per didelė. Nesugebėsiu joje jaustis patogiai. Bet jaučiu, kad tai natūrali baimė ir niekur nuo jos nepabėgsiu.

      Kalėdų vakaras, kelionė iš Mažeikių į Vilnių, tiesa, per Kauną, nes kažkaip niekas iš sustojusių Radviliškyje nenorėjo važiuoti į Vilnių, todėl susitranzavau per Kauną. 

      Pernai per Kalėdas rašiau, kad man patinka toks Vilnius, koks jis tuo metu yra. Kalėdų vakarą jis buvo toks pats, kaip ir pernai. Su labai mažai žmonių, o jei yra einančių šaligatviu, tai greičiausiai skuba, kad nebūtų tie, kurie vieninteliai vaikšto tamsiame mieste. Miestas lieka tuščias ir tylus. Tas tikrasis Vilnius, kokį man visada labai gera matyti ir jausti. 

    Malonu vaikščioti gatvėmis ir jausti miestą, ne žmones jame, kurie jį užstoja ir visaip kaip darko. Man taip nepatinka. Coffee In duoda internetą, tai trumpas sustojimas ten. Šalia prisėdo du jaunuoliai, vienas išsitraukė knygą, žiū, kažkur matyta. Kiek prizoominau su akimis, o gi ten Nietzche. Greit išsitraukiau iš kuprinės savąją ir parodžiau. Visiškai be žodžių supratome vienas kitą ir nusišypsojome. Smagus sutapimas.

p.s. Nietzche buvo mano kelionės partneris, tad čia bus daugiau jo įspūdžių iš kelionės.

      Antras smagus sutapimas buvo parduotuvėje, kurioje sutikau iš matymo pažįstamą merginą, o ji tą naktį keliavo į Čekiją. Tokios kelioniškos Kalėdos visiems.

      Na gerai, trečias nesutapimas, bet apsilankymas pas Agnę, kuri man labai padėjo su pasakojimais apie NYC, Bostoną, bei paskolino adapterį, kad galėčiau prisijungti visus kroviklius prie JAV rozečių.

      Galvojau, kad bus labai mažai keleivių autobuse, nes, gi, Kalėdos, kas gali norėti važiuoti į Lenkiją? O jis buvo pilnas. Šalia sėdėjo labai faina mergina, ji - latvė, Truputį pakalbėjom, ji įniko į savo skaitymus ir rašymus. Rašė darbą apie lazerius ir chemines reakcijas. Pagal išvaizdą tikrai nepasakyčiau, kad ji galėtų studijuoti tokį dalyką. 

    Viskas kaip ir suplanuota, 6:00 Varšuvos Zachodnia ir kelios valandos iki skrydžio. Kadangi esu labai principingas lenkų atžvilgiu (nežinau kodėl, nemanau, kad ta priešprieša tai tautai yra labai stipri, bet tam tikri politiniai jų žaidimai man nepatinka), tai negalėjau sau leisti klausti jų kaip man nusigauti iki oro uosto. Tiksliau, žinojau, kad važiuoja traukinys, tik reikėjo nusipirkti bilietą, nes nesinorėjo važiuoti zuikiu ir dar pakliuvus aiškinti, kad aš nieko nesuprantu lenkiškai, kas po defaultu lenkui būtų nesuprantama, nes turi mokėti lenkiškai būdamas Lenkijoje.

      Pirmas bandymas nusipirkti bilietą. Nesėkmingas, nesupratau kur eiti.

    Antras bandymas nusipirkti bilietą. Einu prie kasos, matau, kad parašyta "Only Cash". O zlotų neturiu. Paburbu, kad reikia į Chopin'ą, ta jau mušą bilietą, aš rodau kortelę, man atsako "no no no".

- Kaip man gauti į bilietą?

- I don't know.

- Kuriame aprate nusipirkti (rodau į aparatus)?

- I don't know.

- Tai ką man daryti?

- I don't know.

     Nueinu ir galvoju ką daryti. Einu į peroną. Važiuoti su bilietu, ar be? Bliamba, pagaus, tai užtampys ir nuplauks amerikos man visos.

Grįžtu prie kasų.

     Trečias bandymas nusipirkti bilietą. Nueinu prie aparato, pasirenku ką reikia, įvedu oro uostą, 5 zlotus iš kortelės atima ir turiu bilietą. Ramu. Kai supyksti, tada blaivus protas įsijungia.

Romantiška kelionė tuščiu traukiniu į oro uostą.

Neturtingi Lenkijos dėdės miega ant suoliukų šalia oro uosto.

       Bandymas šiek tiek numigti oro uoste, kol prasidės registracija.

Nesupratau, ar miegojau, ar ne. 

      Registracija į skrydi, daug žmonių. Kadangi turiu tik vieną kuprinę, tai daug greičiau viskas turėtų būti. Mano eilė.

- Labas.

- Labas.

- Keliauji su ESTA, ar vizą turi?

- ESTA.

- Atsispausdinai ją?

- Ne.

- Kur gyvensi JAV.

- Bliamba, mintinai tikrai nežinau, turiu pažiūrėti (užrašau, suveda į kompą).

- Bet dabar man reikia atspausdinto ESTA, nes turiu suvesti jo numerį į kompiuterį.

- WTF? Man pažįstama sakė, kad jai jo nereikėjo.

- Tokios British Airways taisyklės. Gali nueiti į viešbutį, ten yra kompas, spausdintuvas, atsispausdinsi. Sugrįžęs gausi boarding pass. Be to numerio tavęs neįleis į lėktuvą.

      Bliamba. Turiu mažiau nei valandą. Einu ir galvoju, kad turi būti pašte pdf su tuo dokumentu. Tikrai turi būti. Jau man pradeda nebepatikti.

      Kompai lėti, 2005 metų laikų apsukų. Viena pora jau spausdinasi ESTA. Pagaliau viską atidaro, prisijungiu, o gmail nieko neranda su ESTA. Ieškau ir jau galvoju apie grįžimą į Lietuvą anksčiau laiko. Nėra. ****, kur jis????       Liko 30min. Tikrinu pagal datas, nėra. 

      Išnaudoju viso mėnesio keiksmažodžių limitą.

      Ateina kita pora, jiems irgi to paties reikia.

      Įsijungiu FB, rašau SOS fėjai, kad mane gelbėtų. Viskas vyko maždaug taip:

- ***** ** * * * ***** **** **** neleidžia skristi, nes neturiu ESTA atsispausdinęs.

- Kas tas ESTA, bam bam bam.

- *****, skambink Agnei, klausk kaip rasti ESTA, man liko 15min. Tel. nr ....

- Gerai.

Tuo metu matau, kad kolegos prisijungė prie USA government sistemos ir per ten ieško. Gi rimtai. Greit bandau ir aš, bet kompas gūglą atidarinėja 2 minutes.

- Sakė, kad jungtis per USA sistemą ir bus, - atėjo atsakymas.

- Ačiū, jau darau.

      Pagaliau pavyko jį gauti. Vartai uždaromi 12:15h, o aš 11:45h bėgu su ESTA prie registracijos. Suvedė kelis simbolius, borading pass mano rankose. 

      Aleliuja, dievas yra, daugiau žilų plaukų ant mano galvos irgi atsirado. 

      Aš pagrįstai manau, kad pasienio muitinėje dirba kokie tai lenkų sekso maniakai. Nes jie jautrumą nusistatę ant tiek, kad cypia visada, net jei eini nuogas. Keliavau iki Peru ir atgal, perėjau begalė patikrinimų, niekur necypė, tik Lenkijoje. Dabar vėl sucypė. Apčiupinėjo ir paleido. 

      Atbėgu prie vartų, keli žmonės sėdi, stulpelius kilnoja, negi pavėlavau?

- Aaaaaa, aš čia į Londoną.

- Nesodima.

- Kaip tai, dar nelaipinat?

- Ne, dar neprasidėjo laipinimas. 

Ok, galima šiek tiek atvėsti, nes nugara šlapia. 

Skrydis Varšuva - Londonas, britų oro linijos. 

Normalus maistas lėktuve, kuriame daug E ir viskas skanu

      Visiškai kitoks kontingentas žmonių nei Ryanair, mažai marozų, daugiau kalbančių angliškai nei lenkiškai. Nusileidus niekas neploja, tik nesustojus lėktuvui, vienas marozas pašoka ir jau traukia savo krepšį. Greit buvo nusodintas atgal ir paprašytas palaukti kol sustos lėktuvas. Riedant taku matau kaip stovi Virgin Boing'as 747-400 gražuolis, ach, kad man su tokiu skristi tektų.

Boing 747-400. I love it

      Greitas perbėgimas per patikrinimą, šį kartą nečiupinėjo, tik fotikas kuprinėje užkliuvo. Ne problema, bombų neturiu, einam toliau.

      Ateinu prie įlaipinimo, o ten - Boing 747-400. Yahooooo. Daug žmonių, daug amerikiečių ir pirmi patyrimai kaip jie linkę už bet kokį prisilietimą atsiprašinėti, praleidžiant dėkoti ir pan. Smulkmenos, bet malonios. 

Skrydis

       Skrydis sėdint šalia hipsterių porelės, bet jie netrukdo, aš jiems netrukdau. Maitino daug, buvo visai skanu ir gerai. Tik palydovės jau perkopusios 40 metukų.

Aptarnaujantis personalas

Kitoje serijoje matysite:

Klausimai - atsakymai muitinėje, NBA penktadienį ar šeštadienį? Kokį atstumą reikia palikti tarp mašinų? Kodėl einama per raudoną? Kodėl laiko skirtumai veikia įdomiai ir pan.

Pažadėtoji žemė