Kelionė. JAV. Antra diena.

Bet turi jie kažką, kuo taip didžiuojas. Kaip jie vadina tai, kas išdidžius juos daro?
Švietimas - štai tas vardas, tai nuo ožkaganių juos skiria.

Friedrich Nietzche. Štai taip Zaratrusta kalbėjo

Vienintelis dalykas, dėl kurio šiek tiek nerimavau, kad mane muitinėje paklausinės ir pasakys, kad čiuožčiau ten, iš kur atkeliavau, ūbagų jiems nereikia.
Išlipimas iš lėktuvo, 19 valanda, atrodo, kad vos kelias valandas buvo skrista. Lietuvoje jau po vidurnakčio, o čia gražaus vakaro pradžia.

Daug postų, kuriuose sėdi muitininkai ir vienas dirigentas, kuris diriguoja visai eilei žmonių, prie kokio langelio eiti. Kai kurie pasižiūri į pasą, uždedą spaudą ir bėk. O, kad man taip būtų. Atėjo naujas muitinės darbuotojas, sėdo į savo būdą ir aš buvau pirmasis jo klientas.

Elmer Holmes Bobst Library. New York University

Trumpas žvilgsnis į pasą ir maždaug toks pokalbis:

- Kas būsi, kuo užsiimi?

- Fotografas.

- Kiek uždirbi?

- Ammmmm, pasakiau sumą.
- (nustebusia veido mina) Per mėnesį?

- Taip.

(mintyse tikrai pagalvojo, kad koks ūbagėlis atvažiavo ir nieko čia nebus)

- Pas ką ir gyvensi?

- Nežinau jo vardo, bet tuoj pasižiūrėsiu, gyvensiu New Jersey.

- Kaip tai, atvažiuoji čia ir nežinai pas ką gyvensi?

- Na, čia vardai ne tokie kaip Lietuvoje, tai aš jų visų neatsimenu. Juo labiau, kad turiu atsiminti keturis vardus.

- Įdomiai čia tu.

- Na, taip.

- Turi bilietus atgal?

- Taip, prašau.

- O kodėl tik iki Manchester? Kur po to keliausi?

- Į Lietuvą.

- Tai kodėl nėra bilieto į Lietuvą?

- Nes skrisiu su pigiom oro linijomis, check-in galiu daryti tik dvi savaites prieš skrydį.

- OK.

Sudėliojau pirštų antspaudus, gavau spaudą pase, laimingai galiu čiuožti iš oro uosto. Prie bagažo neprikibo, du kg kokso sėkmingai praėjo ir narcodealer yra laimingi šiuo mano apsilankymu.

Tuščias rytinis parkas

Kadangi jau buvo vakaras, tai greita kelionė iki Jersey miesto ir nakvynė. Instrukcijos kaip keliauti iki miesto, kur išlipti ir kaip ką pasiekti.

Įdomiausia, kad man pabrėždavo, jog atstumai yra dideli ir geriau neiti, o važiuoti metro. Manhattan iš tiesų ilga sala, nors plotis jos labai mažas, bet nueiti nuo vieno galo, iki kito, reikia šiek tiek laiko.

Vis bandžiau prisiminti ką esu skaitęs, ar girdėjęs apie JAV. NYC - miestas, kuris niekada nemiega. Tiesa, antrą kelionės dieną to net nepajutau. Nes visas mano keliavimas buvo dienos metu.

Rytinė kelionė iki Journal Square Jersey mieste, persėdimas į metro ir išlipimas 9 gatvėje. Beveik apatinė Manhattan dalis.

Washington Square.

Let us raise a standard to which the wise and honest can repair; the event is in the hand of God. Washington

Na taip, automobiliai čia dideli, kai kurie žmonės irgi dideli. Yra tokių, kurie sunkiai paeina dėl savo svorio, bet kažkaip nėra taip, kad vaikščiočiau atvėpusiom lūpom ir žagsėčiau iš nuostabos. Ryte žmonių dar mažai, prieš naujametinis laikas, tai visi jau darbuose, arba tupi namuose. Tik bėgikai ir moterėlės, kurios vedžioja savo šunis.

Man patinka, kad paklysti ten yra labai sunku. Gali nežinoti kaip greitai nusigauti iki tam tikros vietos, kur į kokį metro ar autobusą sėsti, bet pasiklysti sunku. Visos gatvės eina tiesiai. Ir prie kiekvienos pakampės stovi kioskelis, kuriame pardavinėja tuos valgomus dalykus. Kadangi Lietuvoje aš jų vengiu, tai čia nusprendžiau nevengti ir pamėginti, juo labiau, kad skrandis reikalavo kažko. Lietuvoje tuo metu jau buvo ~16 valanda, tai natūralu, kad valgyti jau kaip ir reiktų.

Apple parduotuvė. Trys aukštai. Daug visokių dalykų, apie kuriuos nieko nesuprantu. Ypač telefonai ir plančetės, ar dar kokie tai kompiuteriai.

Kadangi Andrius Užkalnis labai rekomendavo apsilankyti BH parduotuvėje, tai negalėjau nepasinaudoti rekomendacija, juo labiau, kad man tikrai reikėjo kelių dalykų.

Į parduotuvę neįsineši kuprinės, ją paima ir gauni bilietą, su kuriuo ją atsiimsi išeidamas. Žmonių daug, na, galvoju, gal čia taip, nes po Kalėdų ir prieš naujus, ieško dovanų. Kadangi nenorėjau, kad viskas atrodytų labai komplikuotai ir nereiktų vaikščioti ieškant prekių, susiradau vyruką, kuris man padėjo suregistruoti pirkinius, išmušė ilgą čekį ir paliepė eiti prie kito vyruko, kuris kažką darys.
Tai žydo parduotuvė, todėl čia mažai personalo sudaro žydai.

Greitai suregistravo visas prekes, po kelių minučių jos jau šalia manęs. Ten esanti prekių pateikimo sistema yra unikali. Jos keliauja virš galvos esančiomis linijomis ir pirkėjui nereikia niekuo rūpintis. Bet atsitiko taip, kad vienos prekės niekaip nepavyko rasti. Sistema rodo, kad ji yra, vienintelė visoje parduotuvėje, bet sandėlyje jos niekaip neranda ir neatkeliauja iki prekystalio.

Kaip jos čia užkeliamos?

Žydelis prievartauja sistemą kaip beišmano, bet niekaip ji neatkeliauja. Per tą laiką sugalvojau dar ir objektyvą nusipirkti su filtru, tai ir jie suspėjo atkeliauti, bet vienintelis adapteris neranda kelio iki manęs.

Ateina kitas žmogus, ji skambina viršininkui, kad padėtų. Sako, kai viršininkas įsijungia į tą reikalą, viskas labai greitai išsisprendžia.

- Bet jei ta prekė vienintelė ir ji labai maža, tai gali būti, kad jos tiesiog neras, - sakau jam.

- Negali taip būti, jei kompiuteris rodo, kad prekė yra, vadinasi ją turi surasti. Eitų per kiekvieną dėžę ir tikrintų, kol ją surastų.

Toks požiūris privertė maloniai mane stebėtis.

- Ar dar nori lauki, - klausia manęs.

- Na, jei jau tiek pralaukiau, tai padarom taip, jei per 10 minučių neras, tada neras, ateisiu kitą dieną.

Belaukiant sutikrinam dar kartą ką jau turime, o ko ne, valgau saldainius ir kalbam toliau.

- Pas jus čia visada tiek daug žmonių, ar tik dėl to, kad tarpušventis?

- Tai, kad čia labai mažai žmonių, būna taip, kad čia stovi didžiausios eilės.

- Ammmm, na gerai, bet ir tai man atrodo, kad čia daug žmonių.

- Kiek jau laiko praėjo?

- Ai, nežinau, netikrinu. Gal kokios 5 minutės, - atsakau jam ir šypsausi.

- O!!! Atkeliauja!

- Tikrai?

- Ammmm, neee, nekeliauja.

- Netikras aliarmas, - pasakau ir stebiu kaip jis toliau prievartauja sistemą, kartodamas tuos pačius veiksmus.

Praėjo dar kažkiek laiko ir sakau, kad tiek to, užteks čia žaisti, nenumirsiu be tos prekės.

- O, rado!

- Tikrai?

- Taip, jau keliauja.

Kitoje upės pusėje New Jersey valstija

Valio, pagaliau viskas buvo surinkta ir gavau dar vieną čekį, su kuriuo turėjau eiti susimokėti. Prekės buvo sukrautos į dėžę ir vėl iškeliavo kažkur.

Kadangi buvo perkama už didelę (man, bet abejoju, ar jiems) sumą, tai reikėjo patvirtinimo iš aukščiau, kad leistų priimti mokėjimą kortele. Belaukiant pakalbėjau su kasininkėmis, kurios be jokios baimės sakė, kad jaučiasi mieguistos ir norėtų eiti namo (o buvo 11:30 ryto).

Apmokėjimas patvirtintas, gaunu dar vieną popierių, su kuriuo einu prie kito skyriaus, kuriame atsiimu visas prekes, jos sudėtos į maišelius, kai kurios į maišus.

Taigi, parduotuvėje veikia nuostabi prekių pateikimo sistema, begalę žmonių yra pardavimų salėse ir pataria pirkėjams, veikia bent 15 kasų, dar vienas skyrius, kuriame yra tik pakuotojai ir prekių sudėliotojai į maišelius ir galų gale dvi merginos, kurios priima ir atiduoda atsineštas kuprines ir maišus.

Paklausiau apie nuolaidas, tai pasakė, kad per ilga procedūra, kad ją gautum ir paprastai jų čia nėra. Neturi jokių lojalumo kortelių ir pan. Jaučiu, kad veikia toks požiūris: nori - perki, nenori, eik kur yra geriau. Pas mus nuolaidų nebūna. Jei taip iš tiesų, tada pagarba už tai.

O čia jau Manhattan, toje pačioje upės pusėje

Kuprinė pilna visokių daiktų, nes dėžės užima nemažą tūrį. Tęsiam savo kelionę po Manhattan.

Pirma diena toje vietoje, tai galvoje viskas maždaug taip: neuiti pamatyti tą, aną, dar gal čia. O viskas buvo taip, kad ėjau kažkuriuo avenue ir žiūrėjau kas yra. Fotkinti didelius pastatus daug įdomiau nei taikyti į žmones. Jie nejuda, todėl galima neskubėti. Tas man patinka.

Gražolis aferistas zonos dar nematęs.

Osmand programa labai gera. Daug kam ją galiu rekomenduoti. Nežinau ar ji dirba ant Apple įrenginių, bet su Android draugauja. Kainuoja nedaug. Žemėlapių detalumas kai kuriose šalyse nėra itin tikslus, bet Manhattan bėdų nebuvo. Ir jis veikia be interneto. Todėl yra liuks. Užtenka turėti gps mygtuką aparate ir ramu.

Senolis propaguoja įvairius sportinius užsiĖmimus.

Centrinis parkas. Jis per daug didelis, kad būčiau turėjęs daug jėgų jį apeiti. Bet pamatęs tą kraštelį jo, likau maloniai nustebintas. Jis gražus. Daugiau nežinau ką pasakyti. Ir jame daug visko.

Centrinis parkas

Ledo arena centriniame parke

Vakaras, o šiandien gi NBA ir New York "Knicks" žaidžia su Toronto "Raptors". Gyvai pamatysiu J. Valančiūną.

Galvojau, kad Madison square garden bus panaši į tai, kaip atrodo Siemens'as. Bet einant arenos link, kažkaip nesupratau, kaip tokia aikšte gali atsidurti toje vietoje, taip nematomai. Nes įėjau pro 4-5 aukštų pastatą, tada patikrinimai ką neši ir ką turi, ilgi koridoriai ir būm, jau arena. Nors iš lauko jos nesimato.

Čia likus kiek mažiau nei pusvalandžiui iki rungtynių pradžios

Šokėjėlės

Atrakcijos su žiūrovais

Salė buvo pilna, o palaikymas - labai jau silpnas. Triukšmo ir skanduočių - nėra. Tas, kuris groja su vargonais, visaip kaip užvedinėja ir vienintelis ką ištardavo žiūrovai - žodis "defence". Žinoma, šiek tiek triukšmo priešininkams metant baudas. Minutės pertraukėlės trunka 2 minutes, nes visokie šou būna jų metu. Tikėjausi, kad bus daug įdomiau. Visokie garsai, kuriuos leisdavo, trukdydavo žiūrėti. Kniks'ai gavo į kaulus, Jonas padarė dublį.

Jonas Valančiūnas ir jo ataka

Kuomet Martynas Starkus ir Vytaras Radzevičius keliavo po JAV, vienoje iš serijų, Martynas pasakė, kad JAV kartais viskas būna nepagrįstai išpūsta ir hiperbolizuojama. Man atrodo, kad aš pradedu tą pastebėti ir numuša visą įdomumą. O gal čia mano lūkesčiai kalti.