2014 m. vasario 28 d., penktadienis

2014.02.16 Dienos paminėjimas prie Generalinės prokuratūros. Spalvota fotosesija

Labai džiaugiuosi, kad turėjau galimybę sudalyvauti šioje akcijoje ir fotografuoti visus norinčius prie LR Generalinės prokuratūros, kuri buvo pasipuošusi trispalve vėliava.
Fotografavimo sąlygos buvo ekstremalios, nes žmonės buvo apšviesti telefonais ir mažais žibintuvėliais. Kadangi visam pastato spalvotam apšvietimui buvo išleista mažiau nei 20Lt, tai ir fotografuoti reikėjo kuo pigiau, bet išgaunant bent jau matomą ir suprantamą vaizdą.
Pirmieji modeliai šiek tiek nesigavo, o po to jau visai gerai buvo.
Buvo priėjusi islandė, kuri paklausė, kiek kainavo toks dalykas. Bandė spėti, gal koks 70kLt, kai pasakiau, kad ~8 dolerius, tai ji nusistebėjo. Net nežinau ar patikėjo, bet aš jos neapgavau.
Dar kartą ačiū visiems dalyvavusiems.















 

 



 







 








 


2014 m. vasario 7 d., penktadienis

Kelionės. Bostonas.

Pasibaigė Nauji metai, kaip ir pasibaigė tikslas, dėl kurio vykau į JAV. Dabar beliko semtis tai, kas man įdomiau ir ką galima daryti neskubant ir nepanikuojant (nors tą darau visų kelionių metu, atrodau kaip vėžliukas, kurį išjudinti iš guolio yra pernelyg sunku).
Sausio pirmoji buvo tuo ypatinga, kad niekur nesinorėjo važiuoti, juo labiau, kad pabudau ne ryte. Tą dieną turėjau tikslą pasidaryti kelias naktines fotografijas. Visa diena buvo praleista namuose, peržiūrint fotografijas, kurios buvo padarytos klube, sutinkant Naujuosius metus.
Įdomus momentas buvo tas, kad iki grįžtant namo, galvojau kaip reikės pasiekti Jersey. Nes, na ... naktis. Vis dar buvo sunku įtikinti save, kad NYC niekada nemiega. Žinoma, buvo Naujųjų šventimas, gatvėse nemažai žmonių, bet jis gyvas kaip dieną. Eini ~3 valandą nakties, o jausmas toks, lyg būtų kokia 22h vakaro. Ir važiuoja metro!
Mieste daug vos paeinančių vaikinų ir merginų. Nors, kaip man sakė, taip būna kiekvieną savaitgalį. Na, jei tai miesto gyvenimo dalis, stebėtis nereikia. Nors apskritai, čia toks miestas, kur niekas neturėtų stebinti. Čia būtų galima stebėtis tuo, kad kažkas nevyksta. Maisto nusipirksi, taksi pasigausi, namo tikrai parsirasi. Ramu.

Bostone stipri rusų bendruomenė, todėl kabina tokius plakatus. Tiesa, tuo metu jis jau buvo paleistas

Beliko susidėti visus daiktus ir ruoštis kitos dienos kelionei į Bostoną. Viskas aišku, kaip ir iš kur važiuoja autobusai, kaip nusigauti iki stotelės.Kadangi jie čia keliones atstumą skaičiuoja ne myliomis, o valandomis, tai manęs laukė 4 valandų kelionė. Tik jau žinojau, kad iš rudeniško NY, persikelsiu į žiemišką Bostoną, nes įspėjo, kad bus sniego audra.

Antra ir paskutinė nuotrauka iš pirmos dienos Bostone

Ok, gal pamatysiu kažką įspūdingo ir nerealaus, kada per sniegą nieko nesimatys, visas gyvenimas bus sustojęs ir žmonės nežinos ką daryti, nes nieko nebus įmanoma padaryti.


Ar jums atrodo, kad čia daug sniego?

Greita kelionė metro, po to perėjimas per kelis avenue ir jau stotelė į Bostoną. Žmonės tvarkingai rikiuojasi į eilę ir laukia, kol galės priduoti bagažą bei sėsti į autobusą. Megabus panaši į Ryanair. Gali turėti tik vieną bagažą, kurį padėti į bagažinę, bei vieną terbą, kurią nešiesi į vidų. Nors visa ta priežiūra nėra tokia griežta, bet iškabos yra, kad žiūrėtum kiek bagažo atsineši ir jei ką, pasiruošk už papildomą susimokėti. Vietos laisvai pasirenkamos. Dar duoda rozetę ir wifi, kuris neveikė, bent keliaujant iki Bostono, nei karto nebuvo įsijungęs. Lyg ir bandžiau visokius variantus.

Pasirodo, kad JAV taip įprasta, jog sniegas tampa priežastimi nedirbti ir neiti į darbą

Snauda greitai paėmė viršų ir beliko tik laikyti pasidėti kompą ir užmigti. Vietomis prabusdamas pastebėjau, kad važiuojame snieguotu keliu. Vadinasi snow storm tikrai bus.
Autobusas vėlavo atvykti daugiau nei valandą. Likus kokiam 50km iki Bostono, judėjome labai lėtai, vietomis apskritai sustojo ir laukė kažko (manau, kad sniego valytuvų, kurie važiuodavo greta, trys mašinos, ir valydavo kelią per visą plotį).

Naktinis tiltas

Bostono stotyje - viskas vienoje vietoje. Metro, autobusų stotis, traukinių stotis. Tik reikia pasivaikščioti, kad atsidurtum ten, kur nori. Pamačiau, kad sniego tikrai daug, vėjas didelis ir yra pūga. Jei tai buvo snow storm, tada reikia tikėti, nors pas mus tai būtų tipinė žiemos diena, kada daug sninga ir nosies kišti neapsimoka, vis tiek nieko gero mieste nebus.

Šita gatvė - įžymių žmonių rajone. Bet niekas nežino kodėl ji populiari ir visi čia fotkina. Net magnetukai yra su šia gatve.

Beliko greitai susigaudyti kur metro ir susirasti kryptį, į kurią važiuoju. Diedukas sėkmingai viską paaiškino ir valio, aš jau keliauju, su persėdimai, iki nakvynės vietos.
Be viso sniego, kuris buvo, dar ir šalta. Jei išvykstant iš NYC, buvo koks +3, tai Bostone buvo apie -13'. Skirtumas akivaizdus ir labai jaučiamas. O kai vėjas, tai tą minusą dar labiau sustiprina.




Įėjimas į kinų rajoną

Metro Bostone gana paprastas. Yra kelių spalvų linijos, bet pati metro sistema nėra tokia paini, kaip NYC. Viską labai lengvai galima suprasti ir pasiekti reikiamą tašką nėra sunku. Bilietai pigesni nei NYC.
Vėliau sužinojau, kad dėl senų metro traukinių (ar kaip kitaip vadinasi tie traukinukai, kurie važinėja metro?), ne visada jie pasiekia galutines stoteles, ypač esant tokiems orams. O nepasiekia dėl to, kad neįvažiuoja į kalną. Juokingas dalykas. Bostone metro yra ne tik po žeme, bet išnyra ir į viršų. Išnyra tie, kurie važiuoja toliau už miesto arba į kitus miestus.
Bostonas.
Pirma naktis vietoje, kur pro langą matosi plakatas, o jame Chodurkovskio rėmėjų nuomonė apie jo kalinimą (jis jau buvo paleistas, bet plakatas kabėjo). Sakė, kad čia didelė rusų bendruomenė yra, o jie palaiko jį. Nors buvo apie 15 valanda, bet eiti kažkur tikrai nesinorėjo. Toks oras, kad geriau sėdėti namuose prie raudonuojančių nuo karščio radiatorių ir džiaugtis, kad nereikia šalti.


Apskritai, kada yra labai blogas oras, tai keliauti po miestą nelabai yra malonu. Daugiau kovoji su mintimis, kad reiktų nešdintis namo ir sėdėti šiltai, nei kažką aplankyti, nufotografuoti. Gal todėl vengiu bet kokio noro eiti lauk, kada už lango yra netinkamas oras. Žinau, kad geriau kažko nepamatyti, nei kelias dienas kankintis dėl peršalimo.
Lietuvaičiai. Nesuspėjau užkalbinti, per greit pabėgo

Žadėjo, kad kitą dieną bus geriau, oras turėtų pasitaisyti. Temperatūra nekris žemyn, bet nebebus pūgos ir tokio vėjo. Gerai, laukiam rytojaus. Juo labiau, kad reikės parsikelti į kitą vietą ir ten apsistoti iki pat kelionės į Vašingtoną.
Jau buvo gal 6 diena JAV, bet dar jautėsi, kad miegoti noriu anksčiau, nei vietiniai gyventojai. Apie 21h mane imdavo miegas ir belikdavo traukti į lovą.
Buvo vienas šilčiausių miegų, radiatoriai tikrai tiko kepti kotletus. Gal pas juos taip įprasta, kad esant minusui, kepinti radiatorius iki nemirtingumo.


Pasivaikščiojimas po parką

Ameerah pasakojo apie Bostoną, kaip čia viskas neveikai brangu, kaip kainos išpūstos ir nesupranta kodėl. Už dviejų kambarių butą su mini virtuve ir vonios kambariu, ji kas mėnesį moka 2k USD, čia vien nuoma. Butas tolokai nuo centro.
(p.s. vestuvių fotografai, Bostone yra pačios brangiausios vestuvių fotografų paslaugos JAV, čia kainos prasideda nuo 4k USD)
Iš tiesų, nemažai savo pajamų turi palikti už nuomą. Ir algos nėra tokios, kad sumokėtum apie 10% savo pajamų už nuomą, visa kitą - lieka tau. Apie 30-50% savo pajamų jie palieka nuomai ir visiems mokesčiams. Žinoma, čia apie tuos, kurie nedirba bankuose ir nevadovauja 500 žmonių kompanijai. Čia apie paprastų žmonių procentinį balansą.


Didūs žmonės


Kita diena ir kelionė į Quincy. Miestas šalia Bostono. Kaip sako vietiniai, mes gyvename visai šalia, vos 20 minučių mašina iki Bostono. Na gerai, kadangi aš vis dar gyvenu lietuviškais atstumų supratimais, tai man toks atstumas atrodo ne toks trumpas. Su metro važiuojama apie 30-40 minučių.
Kaip man sakė ne vienas žmogus, Bostonas yra labai mažas miestas. Sunku  buvo tuo patikėti, bet pats įsitikinau. Žinoma, nuo rytų iki vakarų būtų sunku greit nusigauti, bet visi lankytini objektai yra labai nedidelėje teritorijoje, todėl viską galima apvaikščioti labai greitai.



Dešinėje visi kembridžai ir mit'as, bei kiti geri žodžiai


Aš čia vis dar apie antrą dieną rašau. ji buvo tokia pat, kaip pirmoji, tik be pūgos. Šalta. Vėlgi, mintys apie tai, kad geriau niekur neiti, o sėdėti namuose, nes peršalimą pasigauti labai lengva, o man to nereikia. Tik sakiau, kad vakare važiuosiu fotografuoti naktinio miesto.
Brendan, Bostono vestuvių fotografas, mane pavežiojo po miestą ir parodė vietas, kurios vakarais atrodo gražiai. Rezultatu esu patenkintas. Vietomis teko klampoti per sniegą gailėti, kad palikau plačiakampį objektyvą, dar reikėjo atlaikyti vėją atvirose vietose ir ryte džiaugtis peršalimu.
Kiekviena diena prasidėdavo žvilgsniu į termometrą ir orų prognoze.

Rodė, kad po poros dienų turėtų būtų +13'C. Neįsivaizduoju kaip tai gali būti. Jei vieną dieną yra -15', kaip po kelių dienų gali būti tiek pat, tik su teigiamu ženklu?
Su Brendan buvo įdomūs pokalbiai. Vyrukas vedė indę, kartu gyvena, vaikų neturi. Užtat turi xxl dydžio namus. Turi neblogą kolekciją Canon objektyvų, kuriuo naudoja savo darbe. Seilę pavarvinau ir aš pasvajojau, kad kažkada juos nusipirksiu, tik Nikon.
Bostonas - visai kitoks miestas nei NYC. Čia nėra tiesių gatvių, čia nėra tiek daug judėjimo (o galbūt jo nebuvo, nes buvo žiema?). Kaip man pasakojo, tai Bostono istorija labai dramatiška, čia buvo visko, nors pats miestas, yra pakankamai jaunas. Ir tai, kas daroma NYC, Bostonas yra linkęs kopijuoti. Tarsi darytų copy/paste.
Jie pakvietė mane užeiti, mojavo pro langą

Bostine - vienas intensyviausių oro uostų JAV. Nemažai tiesioginių skrydžių su Europa. Ateinant prie prieplaukų, galima žiūrėti kaip kyla ir leidžiasi lėktuvai. Tiesa, intensyvumas ne toks didelis, gal kilimo kryptis ne į tą pusę.








Žymių žmonių kapinės



Miesto centre esanti prekyvietė



Keleivis iš greitūškės pamojavo

HARVARD



Sąrašas žmonių, kurie baigė Harvard ir žuvo II PK






Pirmas kompiuteris?


MIT



Savivaldybė