Mūsų istorija prasidėjo senokai, dar tuomet, kada lankiausi Barbados, kur atostogavo Vaidas ir Regina. Susitikome visiškai atsitiktinai, bet tai išaugo į gražią pažintį.
Kalbėjom, kad reiktų jiems vestuves daryti kažkur toli nuo visų, pasiimti mane į kokią egzotišką vietą ir grįžti į Londoną jau susituokus. Planas buvo įgyvendintas, tik kitaip: vieną dieną gavau pakvietimą į Londoną, kur vyks jų vestuvės, o iškart po jų, jie išskrido į Jamaiką!
Jei vestuvinė fotosesija vyksta mieste, kuris yra didelis ir jame visuomet labai daug žmonių, gali būti tikras, kad sulaukti daug įdomių reakcijų. Žmonės žiūrės, sveikins ir linkės laimės. Man patinka fotografuoti praeivių reakcijas. Tuomet jaunuosius kiek palieku nuošalyje, bet neišstumiu iš kadro, ir visą dėmesį sutelkiu į praeivius, kurie atsisuka, rodo pirštais, šypsosi, fotografuoja. Tai tampa puikiu fonu visai fotosesijai, kurioje svarbiausieji - jaunasis ir jaunoji.
Buvo karšta ir saulėta diena, todėl apsilankėme populiariausiuose turistiniuose objektuose. Saulės spinduliai atnešė gražią šviesą, tuo pačiu sukūrė nuostabių šešėlių. O kur dar vairuotojas, kuris ant tilto, išlindęs iš mašinos, sveikino jaunuosius, buvo tikra, nesuvaidinta laimės akimirka.
O po to veiksmas persikėlė į seną Londono miesto autobusą, kuriame pabaigėme fotosesiją.
Be galo džiaugiausi galutiniu rezultatu, kurį mums pavyko pasiekti!
2016 m. sausio 4 d., pirmadienis
2016 m. sausio 3 d., sekmadienis
Vestuvės užsienyje. Kurią šalį pasirinkti?
Jei norite įdomesnių vestuvių, netradicinėje vietoje, tuomet verta nukeliauti toli nuo Lietuvos/Europos ir susituokti Karibų regione, Maldyvuose, Indijos vandenyno salose. Trumpai aprašysiu savo pastebėjimus apie šalis, kuriose jau teko lankytis ir kuriose būtų galima organizuoti vestuves.
Vertinsiu viską taip, kaip aš įsivaizduoju ir kaip turėtų gerai atrodyti vestuvės, o ypač fotografavimas. Aprašysiu savo prisiminimus ir vertinimus.
Vietos: Seišeliai, Barbadosas, Dominikos respublika, Mauricijus.
Vertinimo kriterijai: paplūdimių užimtumas/dydis, saugumas šalyje, lankytinos įdomios vietos, pasiekiamumas, kainos, susikalbėjimas.
Seišeliai buvo mano pirmoji egzotinė vieta, kurioje lankiausi. Dabar galvoju, kad tai buvo puikus atskaitos taškas, pagal kurį galima vertinti visas kitas vietas.
Sala nėra didelė, kiek daugiau nei 450 kvadratinių kilometrų, todėl viskas pasiekiama gana lengvai ir greitai. O jei dar yra išsinuomotas automobilis, tuomet per 2 savaites salą galima išnaršyti visiškai. Paplūdimių daug, jie ilgi ir neužimti. Jei prie viešbučio esantis paplūdimys užimtas, jame daug žmonių, o norisi turėti nuotraukų, kurių fone nesimatytų turistai, tuomet galima pavažiuoti kelis kilometrus toliau ir tikrai rasite laisvą paplūdimį.
Man atrodo, kad ši sala dar nėra tiek išvystyta turistine prasme, kuomet prie kiekvieno paplūdimio yra barai, viešbučiai ir juose bus daug žmonių. Tai ją, mano akimis, padaro labai patrauklią ir tinkama fotosesijoms.
Saugumas. Reikia pasisaugoti. Ypač lankantis paplūdimiuose, ant kranto nepalikti vertingų daiktų be priežiūros, nes vietiniai gali to ir laukti. Mieste nejaučiau pavojaus, kad galiu būti užpultas ir apiplėštas.
Pati sala nėra kupina daug lankytinų objektų. Visos pramogos yra paplūdimiuose, arba išplaukiant į vandenyną. O čia jau galima rinktis iš to, ką siūlo. Nuo pasiplaukiojimų su daug alkoholio, iki lengvų panardymų ir povandeninio gyvenimo tyrinėjimų. Galima plaukti į kitas, netoli esančias salas ir pasižiūrėti laukinio gyvenimo.
Salą pasiekti galima nesunkiai, tik bilietų kainos yra kiek aukštesnės, nes tai yra sala, kuri orientuojasi į daugiau uždirbančius turistus. Juo labiau, kad pačioje saloje kainos yra gerokai aukštesnės nei Lietuvoje. Pvz.: jei valgai kavinėje, sriubos kaina gali būti nuo 15 iki 40 eurų, o antro patiekalo - 50-250 eurų.
Žinoma, gyvent viešbutyje, kuriame viskas įskaičiuota, tos kainos neaktualios, nebent mėgstate vakarieniauti ne viešbutyje, tuomet verta atkreipti dėmesį.
Jų kalba - creoli. Tai toks prancūzų ir anglų mišinys. Angliškai buvo galima susikalbėti visur, jei moki prancūziškai - be problemų supras tave irgi.
Mano vertinimas - ideali vieta vestuvėms ir fotografavimui.
Barbados. Pirmoji Karibų jūros baseino sala, kurioje apsilankiau. Stengiausi lyginti su Seišeliais, kad pamatyčiau skirtumą, ar panašumus. Pirmas jausmas išlipus iš lėktuvo ir išėjus iš oro uosto - aš grįžau į Seišelius. Viskas atrodė labai panašu, netgi viešojo transporto autobusai atrodė tokie patys - mėlyni, pravirais langais ir garsiai rėkiantys.
Viena salos pusė yra skirta daugiau plaukiojantiems su jėgos aitvarais, arba mėgstantiems panardyti, nes paplūdimiai nėra gražūs, daug uolų, stipresnis vėjas. Kam patinka tokie aštresni, neatvirutiški vaizdai ir vietovės, gali čia apsilankyti ir praleisti daugiau laiko.
Kitoje salos pusėje - dideli, gražūs ir mažai užimti paplūdimiai. Vietos daug fotosesijoms ir galima prisigalvoti įvairiausių situacijų: vanduo gali būti arti, pakrantė maža, kiek toliau paėjus galima rasti palmių, kurios yra labai arti vandens, akmenų ir pan.
Kainos kiek žemesnės nei Seišeliuose. Nors miestukai maži, bet juose daug mini parduotuvių, kuriose galima nebrangiai pavalgyti, nusipirkti atsigerti.
Be tų pramogų, kurios siūlomos ant vandens (labai panašiai kaip Seišeliuose), ant žemės yra keli lankytini ir įdomūs objektai: urvai, parkai, sostinėje esančios lankytinos vietos.
Saugumu reikia pasirūpinti patiems, nors jaučiausi ganėtinai saugus ir nebijojau, kad gali kažką pavogti. Bet kuriuo atveju, atsargumo priemonės visada reikalingos.
Susikalbėti angliškai galima laisvai.
Nuskristi galima labai lengvai. Daug skrydžių į Karibų pusę, jei ne tiesiogiai, tai per kažkurią kitą salą galima atsidurti Barbadose. Ir skrydžiai daug pigesni nei į Seišelius.
Mano vertinimas - šiek tiek nusileidžia paplūdimiais Seišeliams, bet pagal kainą ir aplinką - gera vieta vestuvėms ir fotografavimui.
Dominikos respublika. Dar vienas Karibų regiono taškas, kuriame teko būti. Turistine prasme, man ši vieta paliko patį niūriausią įspūdį. jie gyvena gana neturtingai, daug pašiūrės tipo namelių, kuriuose žmonės gyvena ir jaučiasi laimingi, arba ne.
Apvažinėjau rytinę salos dalį, tai viską suspėjau pamatyti per 2-3 dienas. Kaip pasakė vietiniai, daugiau čia nelabai ką ir verta pamatyti. Nebent vykstant į šiaurės vakarinę dalį, tada bus kelios įdomesnės vietos.
- Jei nori pamatyti realų gyvenimą, ne turistines vietas, vyk į Veron ar kokį kitą miestelį, - pasakė man amerikietė, kurie ten dirba mokytoja.
Apsilankiau, pamačiau, nenustebino.
Išties, daug žmonių gyvena gana skurdžiai, nes verstis nelabai yra kuo. Sala gana didelė, dalinasi su Haičiu, bet verslo resursų nėra labai daug.
Turistai atvyksta į viešbučius, o jie yra stipriai atriboti nuo kasdienio Dominikos respublikos gyvenimo. Aukštos viešbučių tvoros, saugomi paplūdimiai. Nesu tikras dėl savo žodžių, bet man atrodo, kad ten labai ribota paplūdimių teritorija. O tai reiškia, kad jie nuolatos bus su žmonėmis, o jei dar sezonas, tai jų bus labai daug.
Jaunosios, kurios vestuves fotografavau, tėtis sakė, kad gruodžio, sausio mėnesiais ten būna tiršta, kaip Palangoje per ilgąjį savaitgalį (vestuvės vyko gegužę, o jau tada man ten atrodė, kad žmonių labai daug).
Saugumu reikia pasirūpinti, ypač einant į viešas erdves. Nors prie kiekvieno gyvenamojo rajono yra postai, kai kur net prie namų, tai gyvenant gali būti ramus, o bet atsarga gėdos nedaro (juk ten skurstančių labai daug).
Nuskristi galima labai lengvai, labai daug kompanijų siūlo tiesioginius skrydžius, kainos irgi protingai nedidelės.
Kainos parduotuvėse ir miestuose - labai panašios į lietuviškas. Keliauti irgi pigu, vietinių mikruškių bilieto kaina - 1 USD.
Daug geriau mokėti ispaniškai, su anglų kalba gali kilti problemų.
Mano vertinimas - savo vestuvių ten nerengčiau. Aš norėčiau pafotografuoti ne tik paplūdimyje, bet ir vietinėje, tik tai vietai būdingoje aplinkoje. Taip, būtų galima pabėgioti gatve su balta suknele, kad sukurtum kontrastą, bet tai bus viskas, ką pavyktų sukurti. Nebent dar vaikštant tarp turistams skirtų namelių, kurie būna spalvoti, retro stiliaus eksterjeras. Bet čia jau reikia žinoti vietas, kur nuvykti dėl tokių kadrų.
Mauricijus. Ši sala yra ganėtinai netoli Seišelių (nepilnos dvi valandos skrydžio), todėl galvojau, kad viskas bus panašu į šią salą. Bet!
Mauricijus yra bent 4 kartus didesnis nei Seišeliai. Kelionės autobusu užtrukdavo ganėtinai ilgai, vis nesuprasdavau, kodėl taip ilgai keliaujam. Pasitikrinau salų dydžius, o gi viskas aišku kodėl. Susisiekimas labai patogus, veikia daug autobusų kompanijų, kurios veža įvairiomis kryptimis. O jei turite išsinuomavę automobilį, tuomet viskas dar paprasčiau. Saloje yra autostrados, kuriose leidžiamas greitis - 110km/h. Salos dydis ~60km iš viršaus į apačią, 45km iš kairės į dešinę.
Kadangi prisiminai dar švieži, tai rašyti ganėtinai lengva. Paplūdimių daug ir jų yra įvairių. Nuo labai ilgų iki vos 20-30 metrų siekiančių. Kas man nepatiko - jie yra seklūs. Kiek eini, tiek vanduo aukščiau bambos nekyla, tai panardyti nepavyko. Jei norite, galite plaukti su valtimi, būsite nuplukdinti ten, kur gylio užteks.
Saloje yra krioklių, botanikos sodas, sostinėje - muziejų. Sostinės gatvės nėra labai užkištos, nebent vieną, kurioje vyksta turgus. Eismas rytais ir vakarais būna kiek sudėtingesnis, nes daug mašinų atvyksta į sostinę, po darbo - atgal į mažesnius miestelius, todėl apie 16-18h, aplink Port Louis būna sudėtinga greit važiuoti.
Susikalbėti angliškai ne visur ir visada pavyks, gyventojai dažniausiai žino kelis žodžius, arba kalba labai elementariai, nors oficiali kalba yra anglų. Jie kalba creoli kalba. Prancūzai susikalba savo gimtąja kalba be problemų.
Sala nėra labai kriminalizuota, bet gavau patarimų, kad vakarais geriau jau sėdėti namuose ir nesilankyti visokiuose užkampiuose. Kita vertus, gyvenau rajone, kur gyvena policininkai, tai savo daiktų niekada neslėpiau, o kambario langas buvo praviras man nesant namuose.
Mauricijų pasiekti gana lengva, tik kainos šiek tiek kandžiojasi, ypač jei lygintume su Karibų regionu. Skraido britų oro linijos, Emirates kasdien skraidina su gražuoliu A380 orlaiviu, Mauritius Airlines taip pat skraido į Europos, Azijos, Afrikos miestus.
Išvykdamas žinojau, kad dar kartą, gal net daugiau, čia sugrįšiu. Fotografams - čia rojus. Labai daug fotogeniškų vietų, kurias galima išnaudoti maksimaliai.
Mano vertinimas - Seisheliai = Mauricijus. Gal net keliais centimetrais priekyje yra Mauricijus. Čia jau reiktų individualiai kiekvienam dėliotis prioritetus ir nuspręsti kur nori atsidurti.
***
Keli bendri pastebėjimai:
- visur labai karšta ir greit galima nusvilti odą, net jei slepiatės nuo saulės spindulių. Jei vestuvės bus po 2-3 dienų nuo atvykimo, naudokite daug kremo nuo saulės, nes būsite gerokai įraudę.
- Karibuose labai gerai mokėti ispanų kalbą, Indijos vandenyno salose - prancūzų.
- Temsta labai greitai ir nuo saulėlydžio pradžios iki pabaigos - trumpas laiko tarpas. O sutemus būna aklina tamsa. Užtat žvaigždėtas dangus - gražus.
- Tai turistinės salos, vadinasi turistai - pagrindiniai pajamų nešėjai. Jei vykstate iš viešbučio su taxi, pasiruoškite mokėti bent 40-50 USD/EUR už kelionę (vietiniu autobusu kainuoja ~1 USD/EUR);
- Atsivežti savo fotografą daug naudingiau ir pigiau. Nuotraukų kokybės prasme, fotografuojamo laiko prasme ir t.t. Žinoma, viskas priklauso nuo fotografo, kokios jo kainos ir ką pasiūlo. Žiūrėjau, lyginau, tikrinau, todėl sakau, kad apsimoka.
Nebuvau dar Maldyvuose, Kuboje, Jamaikoje, Meksikoje.
Galvoju, kad 2016 metais pavyks apsilankyti Kuboje ir įvertinti tą šalį, kiek ji yra gera turistams ir fotografui. Visai neseniai mačiau vieno kolegos fotoreportažą ir pasakojimą iš Kubos, tai susidarė įspūdis, kad ten velniškai gražu, ypač tiems, kam patinka vietovės ir žmonės, užstrigę laike ir gyvenantys 1970-1980 metais. Skurdo lygis labai didelis.
Maldyvai - visiška priešingybe skurdo prasme. Kadangi tai salų regionas, tai norint kažką daugiau pamatyti, nei savo 2 kvadratinių kilometrų salą, teks plaukti. Girdėjau iš kelių kolegų, kad ten brangu (o tai reiškia, kad labai brangu). Bet, jei norite nuotraukų, kurių kiekviena būtų verta kabinimo ant sienos, ši vieta būtų jums.
Tai buvo mano atsiminimai ir vertinimai vietų, kuriuose jau buvau fotografuoti vestuvių, ar apsilankiau kaip turistas.
Atminkit, kiekvienas turi savo patirtis ir savo supratimus. Mano įspūdžiai nėra neginčijama tiesa.
Vertinsiu viską taip, kaip aš įsivaizduoju ir kaip turėtų gerai atrodyti vestuvės, o ypač fotografavimas. Aprašysiu savo prisiminimus ir vertinimus.
Vietos: Seišeliai, Barbadosas, Dominikos respublika, Mauricijus.
Vertinimo kriterijai: paplūdimių užimtumas/dydis, saugumas šalyje, lankytinos įdomios vietos, pasiekiamumas, kainos, susikalbėjimas.
Seišeliai buvo mano pirmoji egzotinė vieta, kurioje lankiausi. Dabar galvoju, kad tai buvo puikus atskaitos taškas, pagal kurį galima vertinti visas kitas vietas.
Sala nėra didelė, kiek daugiau nei 450 kvadratinių kilometrų, todėl viskas pasiekiama gana lengvai ir greitai. O jei dar yra išsinuomotas automobilis, tuomet per 2 savaites salą galima išnaršyti visiškai. Paplūdimių daug, jie ilgi ir neužimti. Jei prie viešbučio esantis paplūdimys užimtas, jame daug žmonių, o norisi turėti nuotraukų, kurių fone nesimatytų turistai, tuomet galima pavažiuoti kelis kilometrus toliau ir tikrai rasite laisvą paplūdimį.
Man atrodo, kad ši sala dar nėra tiek išvystyta turistine prasme, kuomet prie kiekvieno paplūdimio yra barai, viešbučiai ir juose bus daug žmonių. Tai ją, mano akimis, padaro labai patrauklią ir tinkama fotosesijoms.
Saugumas. Reikia pasisaugoti. Ypač lankantis paplūdimiuose, ant kranto nepalikti vertingų daiktų be priežiūros, nes vietiniai gali to ir laukti. Mieste nejaučiau pavojaus, kad galiu būti užpultas ir apiplėštas.
Pati sala nėra kupina daug lankytinų objektų. Visos pramogos yra paplūdimiuose, arba išplaukiant į vandenyną. O čia jau galima rinktis iš to, ką siūlo. Nuo pasiplaukiojimų su daug alkoholio, iki lengvų panardymų ir povandeninio gyvenimo tyrinėjimų. Galima plaukti į kitas, netoli esančias salas ir pasižiūrėti laukinio gyvenimo.
Salą pasiekti galima nesunkiai, tik bilietų kainos yra kiek aukštesnės, nes tai yra sala, kuri orientuojasi į daugiau uždirbančius turistus. Juo labiau, kad pačioje saloje kainos yra gerokai aukštesnės nei Lietuvoje. Pvz.: jei valgai kavinėje, sriubos kaina gali būti nuo 15 iki 40 eurų, o antro patiekalo - 50-250 eurų.
Žinoma, gyvent viešbutyje, kuriame viskas įskaičiuota, tos kainos neaktualios, nebent mėgstate vakarieniauti ne viešbutyje, tuomet verta atkreipti dėmesį.
Jų kalba - creoli. Tai toks prancūzų ir anglų mišinys. Angliškai buvo galima susikalbėti visur, jei moki prancūziškai - be problemų supras tave irgi.
Mano vertinimas - ideali vieta vestuvėms ir fotografavimui.
Barbados. Pirmoji Karibų jūros baseino sala, kurioje apsilankiau. Stengiausi lyginti su Seišeliais, kad pamatyčiau skirtumą, ar panašumus. Pirmas jausmas išlipus iš lėktuvo ir išėjus iš oro uosto - aš grįžau į Seišelius. Viskas atrodė labai panašu, netgi viešojo transporto autobusai atrodė tokie patys - mėlyni, pravirais langais ir garsiai rėkiantys.
Viena salos pusė yra skirta daugiau plaukiojantiems su jėgos aitvarais, arba mėgstantiems panardyti, nes paplūdimiai nėra gražūs, daug uolų, stipresnis vėjas. Kam patinka tokie aštresni, neatvirutiški vaizdai ir vietovės, gali čia apsilankyti ir praleisti daugiau laiko.
Kitoje salos pusėje - dideli, gražūs ir mažai užimti paplūdimiai. Vietos daug fotosesijoms ir galima prisigalvoti įvairiausių situacijų: vanduo gali būti arti, pakrantė maža, kiek toliau paėjus galima rasti palmių, kurios yra labai arti vandens, akmenų ir pan.
Kainos kiek žemesnės nei Seišeliuose. Nors miestukai maži, bet juose daug mini parduotuvių, kuriose galima nebrangiai pavalgyti, nusipirkti atsigerti.
Be tų pramogų, kurios siūlomos ant vandens (labai panašiai kaip Seišeliuose), ant žemės yra keli lankytini ir įdomūs objektai: urvai, parkai, sostinėje esančios lankytinos vietos.
Saugumu reikia pasirūpinti patiems, nors jaučiausi ganėtinai saugus ir nebijojau, kad gali kažką pavogti. Bet kuriuo atveju, atsargumo priemonės visada reikalingos.
Susikalbėti angliškai galima laisvai.
Nuskristi galima labai lengvai. Daug skrydžių į Karibų pusę, jei ne tiesiogiai, tai per kažkurią kitą salą galima atsidurti Barbadose. Ir skrydžiai daug pigesni nei į Seišelius.
Mano vertinimas - šiek tiek nusileidžia paplūdimiais Seišeliams, bet pagal kainą ir aplinką - gera vieta vestuvėms ir fotografavimui.
Dominikos respublika. Dar vienas Karibų regiono taškas, kuriame teko būti. Turistine prasme, man ši vieta paliko patį niūriausią įspūdį. jie gyvena gana neturtingai, daug pašiūrės tipo namelių, kuriuose žmonės gyvena ir jaučiasi laimingi, arba ne.
Apvažinėjau rytinę salos dalį, tai viską suspėjau pamatyti per 2-3 dienas. Kaip pasakė vietiniai, daugiau čia nelabai ką ir verta pamatyti. Nebent vykstant į šiaurės vakarinę dalį, tada bus kelios įdomesnės vietos.
- Jei nori pamatyti realų gyvenimą, ne turistines vietas, vyk į Veron ar kokį kitą miestelį, - pasakė man amerikietė, kurie ten dirba mokytoja.
Apsilankiau, pamačiau, nenustebino.
Išties, daug žmonių gyvena gana skurdžiai, nes verstis nelabai yra kuo. Sala gana didelė, dalinasi su Haičiu, bet verslo resursų nėra labai daug.
Turistai atvyksta į viešbučius, o jie yra stipriai atriboti nuo kasdienio Dominikos respublikos gyvenimo. Aukštos viešbučių tvoros, saugomi paplūdimiai. Nesu tikras dėl savo žodžių, bet man atrodo, kad ten labai ribota paplūdimių teritorija. O tai reiškia, kad jie nuolatos bus su žmonėmis, o jei dar sezonas, tai jų bus labai daug.
Jaunosios, kurios vestuves fotografavau, tėtis sakė, kad gruodžio, sausio mėnesiais ten būna tiršta, kaip Palangoje per ilgąjį savaitgalį (vestuvės vyko gegužę, o jau tada man ten atrodė, kad žmonių labai daug).
Saugumu reikia pasirūpinti, ypač einant į viešas erdves. Nors prie kiekvieno gyvenamojo rajono yra postai, kai kur net prie namų, tai gyvenant gali būti ramus, o bet atsarga gėdos nedaro (juk ten skurstančių labai daug).
Nuskristi galima labai lengvai, labai daug kompanijų siūlo tiesioginius skrydžius, kainos irgi protingai nedidelės.
Kainos parduotuvėse ir miestuose - labai panašios į lietuviškas. Keliauti irgi pigu, vietinių mikruškių bilieto kaina - 1 USD.
Daug geriau mokėti ispaniškai, su anglų kalba gali kilti problemų.
Mano vertinimas - savo vestuvių ten nerengčiau. Aš norėčiau pafotografuoti ne tik paplūdimyje, bet ir vietinėje, tik tai vietai būdingoje aplinkoje. Taip, būtų galima pabėgioti gatve su balta suknele, kad sukurtum kontrastą, bet tai bus viskas, ką pavyktų sukurti. Nebent dar vaikštant tarp turistams skirtų namelių, kurie būna spalvoti, retro stiliaus eksterjeras. Bet čia jau reikia žinoti vietas, kur nuvykti dėl tokių kadrų.
Mauricijus. Ši sala yra ganėtinai netoli Seišelių (nepilnos dvi valandos skrydžio), todėl galvojau, kad viskas bus panašu į šią salą. Bet!
Mauricijus yra bent 4 kartus didesnis nei Seišeliai. Kelionės autobusu užtrukdavo ganėtinai ilgai, vis nesuprasdavau, kodėl taip ilgai keliaujam. Pasitikrinau salų dydžius, o gi viskas aišku kodėl. Susisiekimas labai patogus, veikia daug autobusų kompanijų, kurios veža įvairiomis kryptimis. O jei turite išsinuomavę automobilį, tuomet viskas dar paprasčiau. Saloje yra autostrados, kuriose leidžiamas greitis - 110km/h. Salos dydis ~60km iš viršaus į apačią, 45km iš kairės į dešinę.
Kadangi prisiminai dar švieži, tai rašyti ganėtinai lengva. Paplūdimių daug ir jų yra įvairių. Nuo labai ilgų iki vos 20-30 metrų siekiančių. Kas man nepatiko - jie yra seklūs. Kiek eini, tiek vanduo aukščiau bambos nekyla, tai panardyti nepavyko. Jei norite, galite plaukti su valtimi, būsite nuplukdinti ten, kur gylio užteks.
Saloje yra krioklių, botanikos sodas, sostinėje - muziejų. Sostinės gatvės nėra labai užkištos, nebent vieną, kurioje vyksta turgus. Eismas rytais ir vakarais būna kiek sudėtingesnis, nes daug mašinų atvyksta į sostinę, po darbo - atgal į mažesnius miestelius, todėl apie 16-18h, aplink Port Louis būna sudėtinga greit važiuoti.
Susikalbėti angliškai ne visur ir visada pavyks, gyventojai dažniausiai žino kelis žodžius, arba kalba labai elementariai, nors oficiali kalba yra anglų. Jie kalba creoli kalba. Prancūzai susikalba savo gimtąja kalba be problemų.
Sala nėra labai kriminalizuota, bet gavau patarimų, kad vakarais geriau jau sėdėti namuose ir nesilankyti visokiuose užkampiuose. Kita vertus, gyvenau rajone, kur gyvena policininkai, tai savo daiktų niekada neslėpiau, o kambario langas buvo praviras man nesant namuose.
Mauricijų pasiekti gana lengva, tik kainos šiek tiek kandžiojasi, ypač jei lygintume su Karibų regionu. Skraido britų oro linijos, Emirates kasdien skraidina su gražuoliu A380 orlaiviu, Mauritius Airlines taip pat skraido į Europos, Azijos, Afrikos miestus.
Išvykdamas žinojau, kad dar kartą, gal net daugiau, čia sugrįšiu. Fotografams - čia rojus. Labai daug fotogeniškų vietų, kurias galima išnaudoti maksimaliai.
Mano vertinimas - Seisheliai = Mauricijus. Gal net keliais centimetrais priekyje yra Mauricijus. Čia jau reiktų individualiai kiekvienam dėliotis prioritetus ir nuspręsti kur nori atsidurti.
***
Keli bendri pastebėjimai:
- visur labai karšta ir greit galima nusvilti odą, net jei slepiatės nuo saulės spindulių. Jei vestuvės bus po 2-3 dienų nuo atvykimo, naudokite daug kremo nuo saulės, nes būsite gerokai įraudę.
- Karibuose labai gerai mokėti ispanų kalbą, Indijos vandenyno salose - prancūzų.
- Temsta labai greitai ir nuo saulėlydžio pradžios iki pabaigos - trumpas laiko tarpas. O sutemus būna aklina tamsa. Užtat žvaigždėtas dangus - gražus.
- Tai turistinės salos, vadinasi turistai - pagrindiniai pajamų nešėjai. Jei vykstate iš viešbučio su taxi, pasiruoškite mokėti bent 40-50 USD/EUR už kelionę (vietiniu autobusu kainuoja ~1 USD/EUR);
- Atsivežti savo fotografą daug naudingiau ir pigiau. Nuotraukų kokybės prasme, fotografuojamo laiko prasme ir t.t. Žinoma, viskas priklauso nuo fotografo, kokios jo kainos ir ką pasiūlo. Žiūrėjau, lyginau, tikrinau, todėl sakau, kad apsimoka.
Nebuvau dar Maldyvuose, Kuboje, Jamaikoje, Meksikoje.
Galvoju, kad 2016 metais pavyks apsilankyti Kuboje ir įvertinti tą šalį, kiek ji yra gera turistams ir fotografui. Visai neseniai mačiau vieno kolegos fotoreportažą ir pasakojimą iš Kubos, tai susidarė įspūdis, kad ten velniškai gražu, ypač tiems, kam patinka vietovės ir žmonės, užstrigę laike ir gyvenantys 1970-1980 metais. Skurdo lygis labai didelis.
Maldyvai - visiška priešingybe skurdo prasme. Kadangi tai salų regionas, tai norint kažką daugiau pamatyti, nei savo 2 kvadratinių kilometrų salą, teks plaukti. Girdėjau iš kelių kolegų, kad ten brangu (o tai reiškia, kad labai brangu). Bet, jei norite nuotraukų, kurių kiekviena būtų verta kabinimo ant sienos, ši vieta būtų jums.
Tai buvo mano atsiminimai ir vertinimai vietų, kuriuose jau buvau fotografuoti vestuvių, ar apsilankiau kaip turistas.
Atminkit, kiekvienas turi savo patirtis ir savo supratimus. Mano įspūdžiai nėra neginčijama tiesa.
Wedding. Inga & Edgaras. Mauricijus
Pirmasis apsilankymas Mauricijuje su nuostabių žmonių vestuvėmis.
Kadangi vestuvės vyko gerokai po pietų, tai darėme dviejų dienų fotografavimą. Pirmąją dieną - oficiali ceremonija ir trumpa fotosesija aplink viešbutį, antrąją vykome į botanikos sodą, kuriame padarėme povestuvinę fotosesiją su daug lelijų, šiek tiek lietaus, žmonių sveikinimais ir t.t.
Pirmą kartą su savimi turėjau ir droną, Phantom 3 Advanced skraidyklę, todėl buvo nuostabu stebėti jaunuosius ne tik nuo žemės, bet ir pakilti gerokai aukščiau palmių.
Mauricijus labai didelė salė, kurioje galima rasti nemažai įdomių vietų vestuvėms. Tikiu, kad čia sugrįšiu dar kartą su kitomis vestuvėmis ir pavyks sukurti dar vieną istoriją.
Kadangi vestuvės vyko gerokai po pietų, tai darėme dviejų dienų fotografavimą. Pirmąją dieną - oficiali ceremonija ir trumpa fotosesija aplink viešbutį, antrąją vykome į botanikos sodą, kuriame padarėme povestuvinę fotosesiją su daug lelijų, šiek tiek lietaus, žmonių sveikinimais ir t.t.
Pirmą kartą su savimi turėjau ir droną, Phantom 3 Advanced skraidyklę, todėl buvo nuostabu stebėti jaunuosius ne tik nuo žemės, bet ir pakilti gerokai aukščiau palmių.
Mauricijus labai didelė salė, kurioje galima rasti nemažai įdomių vietų vestuvėms. Tikiu, kad čia sugrįšiu dar kartą su kitomis vestuvėmis ir pavyks sukurti dar vieną istoriją.
Užsisakykite:
Pranešimai (Atom)