Dabar pamėginsiu parašyti apie pinigus kiek plačiau ir paprasčiau, kad būtų galima suprasti, jog nėra brangių fotografų.
Dažniausiai girdžiu sakant, kad neapsimoka mokėti fotografui tiek, kiek jis vertina savo darbą. Nes tai yra tik mygtuko paspaudimas ir viskas.
- Ką čia, padirba vieną dieną, o gauna kokį tūkstantį ar daugiau, eurų, - labai dažnai sako Jis, nes Ji užsinorėjo fotografo, kurio kaina viršija šeimos mėnesio pajamas.
Volvo išleido reklamą, kurioje dalyvavo du sunkvežimiai ir Jean-Claude Van Damme. Man labiausiai patiko ne reklama, o ištrauka iš jo interviu delfiui:
– Gerai sumokėjo?
– Labai gerai. Tie pinigai nėra už vieną reklamą. Prireikė 52 filmų, kad pelnyčiau savo vardą. Jie sumokėjo už visą mano karjerą.
Dabar grįžtame prie fotografo ir užmokesčio už darbą. Kiekvienos vestuvės, fotosesija, kiekviena sukurta istorija yra tai, už ką moka jaunieji.
Jei pirmiesiems fotografavo nemokamai, tai antrieji, tretieji ir tolimesni užsakovai, moka už visus tuos kartus, kuriuos fotografas jau fotografo, nes tik fotografuodamas tu tobulėji, darai įdomiau ir įgauni savo kainą. Jei naujokas pasako, kad jo paslaugos vertos 1000 eurų, aš juo netikėčiau. Net jei man sakytų, kad jis perskaitė labai daug knygų, viską žino ir moka, aš jam nemokėčiau tiek. Ne todėl, kad jis būtų per brangus.
Perskaitytos knygos (šiuo atveju - teorija) negarantuoja gero rezultato. Vadinasi tavo kainą turi pagrįsti rezultatas, kurį atiduodi.
Man atrodo, kad patirtis yra labai svarbi, statyčiau ją į pirmą vietą visoje grandinėje, ką turi gebėti fotografas. Gerais medikais netampama perskaičius knygas. Jei alpsti pamatęs kraują, tuomet nebūsi geras gydytojas, geriau jau būk puikus teoretikas. To ir užteks.
Patirtis gali būti naudinga daugelyje situacijų. Visų pirma improvizuojant. Kiekviena fotosesija turi būti skirtinga, o kuomet jau esi daug ką išbandęs, lengva labai greitai priimti sprendimus ir siūlyti įvairias situacijas, ypač kuomet fotografuojama naujoje ir nelankytoje vietoje.
Patyręs fotografas neturi baimės. Tiktai naujokai susiduria su situacijomis, kada savęs klausia, ar pabandyti taip, ar užlįsti už kampo, atsigulti, apeiti iš nugaros. Jei esi vieną, du kartus pabandęs, daugiau savęs to neklausi, tiesiog eisi ir darysi (apskritai, fotoaparatas yra toks dalykas, kuris ganėtinai išlaisvina tave ir aplinkiniai nesmerkia tavęs dėl keisto elgesio, pozos, sukurtos situacijos. Maždaug, "ai, jis fotografas, jam galima, tegul").
Patirtis leidžia daug laisviau ir be jokios baimės vertinti savo pastangas ir žinoti savo vertę.
Patirtis atsiranda ne tik iš turėtų fotosesijų, bet iš perskaitytų knygų, kelionių, sutiktų žmonių!
Labai trumpai aprašiau vieną kainos dedamąją - patirtį, bet yra dar keli, labai svarbūs aspektai, kurie daro įtaką galutinei fotografo kainai.
Taip, yra dažnai sakoma, kad talentingam, geram meistrui, nesvarbu, su kuo daryti darbą, jis padarys jį gerai. Jei virėjai duosi produktus, aliuminius puodus ir keptuvę, ji vis tiek pagamins patiekalą. Taip ir žmogus, kuris turi fotoaparatą, padarys nuotrauką, bet labai didelė tikimybė, kad jai trūks šiek tiek spalvų, šiek tiek aštrumo, šiek tiek įdomumo. Nes buvo ribotos techninės galimybės.
Gera technika nedaro gerų nuotraukų automatiškai. Bet ją turėdamas gauni visas galimybes padaryti geriausią kadrą, nes nebebus techninių kliūčių. Jei užsakovai paklaustų, kodėl nėra vieno svarbiausių kadrų, negalėsi pasakyti, jog objektyvas pigus, fotoaparatas pigus, todėl nespėjo fokusuoti arba suspėjo, bet nesigavo, nes apšvietimas prastas (arba, sumokėjote man 100 eurų, o dar keliate reikalavimus).
Geri, brangesni fotoaparatai ir objektyvai padeda išvengti tokių klausimų. Kažkas nepavyktų tik tuomet, kada tavo rankos yra kreivos ir nežinai, ką geba tavo technika.
Jei tau kyla klausimų, kodėl nuotraukose veidas ryškus, o fonas susiliejęs (juk seniau visos nuotraukos buvo ryškios, visas kadras ryškus), vadinasi šiek tiek trūksta elementarių žinių ir suvokimo (pamėginkite pažiūrėti į vieną daiktą iš arti, tada nenukreipdami žvilgsnio pabandykite pasižiūrėti, ką matote šone, galite net tekstą pasidėti, jo tikrai negalėsite perskaityti).
Ne visi, bet pigiausi objektyvai (tie, kurie būna pridėti prie perkamo fotoaparato), sunkiai fokusuoja ir blogiau plauna foną (objektyvo fono plovimas - labai svarbus faktorius renkantis objektyvą, plačiau apie bokeh). Pabandykite pastebėti, kiek ilgai su savo fotoaparatu gaudote fokusą, kiek objektyvas ūžia, kol sufokusuoja, po to pasižiūrėkite kaip dirba gerą objektyvą turintis fotografas, ten užtenka akimirkos ir fokusas jau yra, galima fotografuoti, viskas bus ryšku ir tvarkinga.
Jei nori, kad viskas būtų daroma greit, tvarkingai, ryškiai, reikia geresnio objektyvo.
Vadinasi reikia geresnės technikos ir mokėjimo su ja elgtis. O mokėjimas atsiranda iš patirties, apie kurią rašiau aukščiau.
Jau turime patirtį, brangią techniką. Už ką dar mokėti pinigus?
Už idėją. Vienareikšmiškai. Kiekvienas užsakymas yra malonus galvos skausmas, nes reikia sugalvoti, kaip įgyvendinti įdomiai. Paprastus kadrus gali padaryti kiekvienas. Pastatai žmogų, nufotografuoji ir nuotrauka yra.
Bet ar ji bus įdomi? Galbūt graži, bet įdomumo jokio.
Neretai galite pamatyti, kad fotografas siūlosi nemokamai pafotografuoti žmogų, jei tik jis turi idėją. Abiem pusėm tai yra naudinga. Portfolio papildymas įdomiomis nuotraukomis turi didelę pridėtinę vertę. Tik ne visada pavyksta rasti tokių modelių, nes neturi idėjų (visokie papozavimai apleistuose pastatuose yra atgyvenęs ir neįdomus).
Reklamos agentūrose yra mokama už idėjas, jų įgyvendinimas tikrai nėra pats svarbiausias. Parduoti gerą idėją - reklamos agentūrų tikslas. Fotografijoje - tas pats. Vyksta idėjų fiksavimas (ir pardavimas).
Nori gražių nuotraukų, mokėsi pinigus, už tai gausi idėją.
Patirtis, technika, idėja. Kas dar galėtų būti?
Laikas. Dabar kalbu iš savo varpinės. Mes turime metų laikus ir žiemą daug mažiau norinčių turėti fotosesiją, mažiau vyksta vestuvių. Apskritai galima turėti du kainininkus, vienas - sezonui, kitas - ne. Kuomet esi tik fotografas, nedirbi niekur kitur, vadinasi, per sezoną turi uždirbti tiek, kad užtektų peržiemoti. Ypač jei neturi studijos. Todėl vasaros laikas būna brangus ir reikia visada galvoti į priekį, ar sugebėsi užsiauginti riebius lašinius žiemai.
Tie, kas nėra full time fotografai, o turi kitus darbus, jiems lengviau, tačiau tuomet, manau, yra sunkiau atiduoti geriausią galutinį rezultatą. Jei retušuoji nuotraukas naktimis, grįžęs po darbo, kada esi pavargęs, tuomet ne viską norisi padaryti iki galo preciziškai (tai tikrai nėra neginčijama taisyklė). Nėra disciplinos, kuri būtina. Todėl atsiranda vėlavimai atiduodant nuotraukas.
Aš labai abejingai žiūriu į tuos, kurie darbo dienomis vairuoja taksi, savaitgaliai fotografuoja vestuves, po to dar gali būti muzikantais, o jei reikia, padės namą pastatyti.
Mes visi savo laiką vertiname skirtingai. Galbūt mėgstame piktnaudžiauti, vertinti save geriau nei atrodo, bet tokie jau esam, pakeliam sau uodegą :)
Aš esu full time fotografas, vadinasi tik fotografuoju, daugiau neturiu jokios darbo sutarties. Dar neturiu studijos, vadinasi man reikia stengtis per vasarą, kad žiema būtų lengvesnė arba kad turėčiau už ką keliauti po pasaulį.
Patirtis, technika, idėja, laikas.
Išlaidos gyvenimui. Jūs gaunate algą, tuomet žinote kiek kam bus sumokėta: mokesčiai, automobilis, maistas, taupymui, etc. Lygiai tas pats galioja fotografui.
Jei jis turi foto technikos už 10 000 eurų, vadinasi jis tų pinigų neišleido šeimai, neišleido pramogoms, ar automobiliui. Todėl į kiekvieno užsakymo kainą yra įskaičiuojama dalis foto įrangos kainos, automobilio nusidėvėjimas, mokesčiai už verslo liudijimą (ar kitokią veiklos formą), taupymui, atsidėjimui tuštiems žiemos savaitgaliams.
Sumokėjote fotografui 1000 eurų už 8 valandas. Bet nuo vieno šeštadienio iki kito, yra 7 dienos, per jas reikia irgi reikia dirbti, o už darbą yra mokama. Todėl ta suma nėra vienos dienos kaina. Tai yra viso darbo kaina.
Vadinasi, nėra brangių fotografų? O kaip pavadinti tą, kuris kainuoja 2500 eurų, jei yra panašus, dirbantis už 500 eurų?
Galite vadinti bet kaip, bet visų pirma pagalvokite apie save ir kiek jūs vertinate savo prisiminimus. Nesvarbu, ar tai asmeninė fotosesija, vestuvės, krikštynos. Fotografijose liks akimirkos ilgam. O kas prisimins gertus gėrimus, valgytus patiekalus, automobilius, kurie buvo išnuomoti?
Jei galvojate, kad tas fotografas tikrai jums per brangus ir dėl to net neparašote, tai vėl klaidingas sprendimas. Galbūt jūsų idėja, jūsų šventė fotografui bus tokia įdomi, kad jis fotografuos pigiau, arba tai, ką gausite jūs, jums padarys tokį įspūdi, kad nutarsite sumokėti tiek, kiek jis vertas, o nepirksite kelių papildomų butelių alkoholinių gėrimų (nes jų tikrai liks po šventės) arba pasidarysite šventę tik sau, kada būs tik Jis ir Ji bei fotografas. Turėsite bendras akimirkas, kurias bus smagu peržiūrėti. Juk gyvensite visą gyvenimą ne su svečiais (kurie irgi nori nuotraukų), o tik jūs kartu.
Tokių žinučių būna bent po 2-3 per metus, o dar kiek išgirstama švenčių metu, kuomet pasakojama, kaip neteisingai buvo pasirinktas fotografas. Linkiu, kad atsiminimai iš jūsų švenčių būtų patys geriausi ir nebijotumėte jais dalintis.
P.S. Aš tas nuotraukas sutvarkiau už kelis eurus. Juk rašiau, kad reikia neturėti klaidingo įsitikinimo, kad bus brangu, neatsakys ir t.t.
